Ar Lietuva - tai sunkiai pasiekiamas Europos užkampis? Kas yra mitas, o kas tikrovė ir kokių skrydžių krypčių trūksta labiausiai  ()

Lietuva - geografinis Europos centras - tai yra faktas. Lietuva yra sunkiai pasiekiamas Europos užkampis - tai yra nuomonė. Tačiau ar ji teisinga? Tokia nuomonė net nėra labai reta - dėl Lietuvos pasiekiamumo skundžiamasi gana dažnai. Todėl verta šią problemą patyrinėti išsamiau - ar Lietuva tikrai sunkiai pasiekiama oro transportu? Ir kaip šią situacija keičiasi pastaruoju metu?

Trys tarptautiniai oro uostai, bet jokių oro linijų

Lietuva neturi nacionalinio vežėjo. Tai yra šiokia tokia problema, nes nacionalinės oro linijos galėtų užtikrinti optimalų šalies pasiekiamumą. Sukurti naujus maršrutus būtų labai paprasta ir, jei tie maršrutai turėtų strateginės reikšmės bei valstybės palaikymą, teoriškai jiems net nebūtų privaloma būti pelningiems.

Tačiau realybė yra tokia, kad Lietuva neturi savo oro linijų. Turėjo, bet nebeturi. Panašu, kad jau vien pati ambicija turėti nuosavas oro linijas dabar atrodo bauginančiai didelė, o ir nesėkmingi kitų šalių pavyzdžiai neįkvepia.

Iš dalies šis straipsnis dabar pasirodė ir todėl, kad šį birželį Estijos „Nordica“ paskelbė nutraukianti paskutinius likusius skrydžius iš Talino. Ir tai net nebuvo labai netikėta.

„Nordica“ buvo suformuota 2015 metais, kai bankrutavo „Estonian Air“. „Nordica“ turėjo užtikrinti Talino pasiekiamumą, vykdyti pelningus ir ekonomiškai svarbius maršrutus. Tačiau pabaiga atėjo labai greitai. 2018 metų kovą oro linijos atidarė naują bazę Groningene, Nyderlanduose. Gruodį bazė jau buvo uždaroma, maršrutai buvo stipriai apkarpyti, o galiausiai šį birželį neliko ir paskutiniųjų skrydžių iš Talino. Dalį jų perims viena iš pagrindinių „Nordica“ akcininkių „LOT Polish Airlines“, o pati „Nordica“ užsiims paslaugų teikimu kitoms oro linijoms.

Tiesa yra ta, kad regione jau veikia kelios stiprios oro linijos - minėta LOT, „AirBaltic“, „Finnair“. O kur dar kelios didžiosios Europos oro linijos ir pigių skrydžių oro bendrovės. Konkurencija yra išties didelė, todėl sukurti naują stiprią, save išlaikančią bendrovę būtų labai sunku. Greičiausiai, įmanoma, tačiau problemas galima spręsti ir kitais būdais.

Ir taip grįžtame prie Lietuvos pasiekiamumo problemos. Juk vien tai, kad neturime nacionalinio vežėjo nereiškia, kad neįmanoma aktyviomis pastangomis gerinti Lietuvos pasiekiamumo.

„Lietuva - sunkiai pasiekiamas užkampis“ - mitas ar realybė?

Nacionalinės oro linijos būtų naudingas įrankis, tačiau ir dabar padėtis toli gražu nėra tokia prasta, kaip dažnai manoma. Jau vien 2018-ųjų žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų tiesiogiai buvo galima nuskristi į 67 miestus. Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenimis, dabar krypčių skaičius iš visų trijų Lietuvos oro uostų siekia beveik šimtą, o daugiau nei 20 jų yra tiesioginiai skrydžiai į šalių sostines.

Apie tai pasikalbėjome su Valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ maršrutų plėtros vadovu Justu Rinkevičiumi.

Ar, Jūsų nuomone, Lietuva vis dar yra sunkiai pasiekiama oro transportu? O gal tai - tik mitas?

Iš esmės pastaraisiais metais susisiekimas orlaiviais su įvairiais Europos ir kitų regionų miestais yra bene geriausias per visą mūsų šalies istoriją. Tokio rezultato link mes su partneriais nuosekliai judėjome ir vertiname, kad pagal esamą infrastruktūrą ir keleivių srautus tikrai užimame geras pozicijas bendrame regiono kontekste. 

Reikia nepamiršti, kad mūsų artimiausi kaimynai turi savo nacionalinius vežėjus, kurie palengvina skrydžių geografijos plėtrą.

Tai, kad Lietuva yra sunkiai pasiekiama oru, tėra mitas. Taip buvo anksčiau. Reali situacija rodo, kad pagrindo taip teigti nebėra. 

Vis dėlto šioje vietoje reikėtų pabrėžti, kad mūsų šalies pasiekiamumas nėra baigtinis procesas, jis nuolat kinta kaip ir visa aviacijos industrija. Mūsų užduotis būti tų pokyčių dalimi, pasinaudoti jais bei laimėti, o kai kuriais atvejais net rodyti lyderystę savo regione.

 

Ir iš tikrųjų, padėtis dabar nėra prasta - Lietuva yra lengviausiai pasiekiama, kokia tik kada nors buvo. Lietuva turi jungtis su 8 didžiausiais Europos oro uostais iš 10. Abu pirmojo dešimtuko oro uostai, su kuriais nesame sujungti tiesioginiais skrydžiais, yra Londone, tačiau šis miestas yra pasiekiamas per kitus oro uostus. Žvelgiant į pirmąjį dvidešimtuką, Lietuva neturi jungčių su 6 sąrašo oro uostais. Vėlgi, didžiąją dalį šių krypčių keičia alternatyvos į tuos pačius ar gretimus miestus.

Kokių skrydžių krypčių trūksta labiausiai?

Šiuo metu dedame visas pastangas į naujų krypčių Vakarų Europoje ir Viduriniuose Rytuose pritraukimą. Per artimiausius kelerius metus norime sujungti Lietuvą su svarbiausiais finansiniais centrais šiuose regionuose. Tokių skrydžių atsiradimas teigiamai atsilieptų verslo ir turizmo sektoriams.

Svarbu paminėti, kad jau vykdomos tiesioginės kryptys taip pat yra vystomos ir deramasi dėl papildomų skrydžių dažnių į didžiausius Europos oro uostus.  

Taip pat siekiame, kad mūsų oro uostų keleiviai galėtų ne tik skristi tiesiogiai į savo norimą šalį ar miestą, bet ir patogiai naudotis jungiamaisiais skrydžiais iš kitų oro uostų. Mes suprantame, kad sinergija šioje vietoje yra labai svarbi, laimi visos pusės – patenkinti keleiviai, oro uostai ir net valstybės, kuriose tokie skrydžiai vykdomi.

Gerai, bet gali būti ir geriau

Tiesioginės jungtys su didžiausiais finansų ir turizmo centrais yra svarbus strateginis tikslas. Ar pastebėjote, kad nuskristi į, pavyzdžiui, Šveicarijos miestus nėra taip jau paprasta? Tai diktuoja ir keliautojų poreikiai, tačiau akivaizdu, kad erdvės gerinti Lietuvos pasiekiamumą tikrai yra.

Klausiame J. Rinkevičiaus:
Kaip „Lietuvos oro uostai“ gali aktyviomis pastangomis gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu?

Turime kompetentingą aviacinių paslaugų specialistų komandą, kuri ruošia pasiūlymus oro linijoms, siūlo ir skatina bendradarbiavimą. Vien per šių metų pirmą pusmetį turėjome daugiau nei šimtą susitikimų su įvairiomis pasaulio avialinijomis. Šio darbo rezultatai yra akivaizdūs: laikotarpyje nuo 2014 metų pradžios iki dabar krypčių skaičius išaugo beveik dvigubai.

Kitas mūsų tikslas – suburti partnerių, veikiančių bendrai šalies viduje, tinklą, kad taptume dar labiau patraukli šalis Europos ir pasaulio kontekste. Tam tikslui vykdome „Blitz“ sesijas, kurių metu bendrai siūlome galimas naudas aviakompanijoms, skatiname krypčių atsiradimą. Tokia iniciatyva jau turi rezultatų, nes atidarytos naujos kryptys į Varšuvą ir Turkų iš Kauno oro uosto, Dortmundą iš Palangos ir į strategiškai labai svarbų Londono Sičio oro uostą iš Vilniaus.

Reikia suprasti, kad krypties atsiradimas nėra greitas procesas, tai gali užtrukti net iki kelerių metų.

Būdų sudaryti palankias sąlygas naujų krypčių atsiradimui mato ir Susisiekimo ministerija. Tarp matomų galimybių -  ES valstybės pagalbos (angl. state aid) taisyklių peržiūros inicijavimas, padidinant leistinos valstybės pagalbos limitus oro uostams, bei viešųjų oro transporto paslaugų teikimo sąlygų peržiūrėjimas. Visa tai, pasak Susisiekimo ministerijos, suteiktų oro uostams galimybę lengviau rinktis vežėjus konkrečioms kryptims arba konkretiems laikams.

Lietuva - regiono dalis

Galiausiai, būtina paminėti ir paprastą faktą, kad Lietuva nėra atskirta, izoliuota valstybė. Kai kuriems žmonėms Rygos oro uostas yra lengviau pasiekiamas nei Kauno ar Vilniaus. Viskas dar labiau pasikeis, kuomet visų pajėgumu ims veikti „Rail Baltica“, sutrumpinsianti kelionės laiką iš Vilniaus į Rygą iki mažiau nei dviejų valandų. Kelionė iš Kauno į Rygą truks maždaug pusantros valandos.

Varšuva „Rail Baltica“ dėka taip pat taps kur kas artimesniu miestu - iš Kauno ją bus galima pasiekti per maždaug 3,5 valandas, iš Vilniaus - per maždaug keturias. Tai keleiviams suteiks didesnį pasirinkimą - skrydžių krypčių meniu taps žymiai storesnis.

Tačiau skrydžių krypčių plėtra vis tiek yra būtina, nepriklausomai nuo „Rail Baltica“ projekto sėkmės. Tai yra tęstinis procesas. Tačiau jau dabar Lietuva yra lengviau pasiekiama nei buvo kada nors anksčiau. Stebint pokyčius transporto rinkoje, į juos reaguojant ir vykdant aktyvias derybas galima laimėti tikrai nemažai. Todėl telieka tikėtis, kad nuomonė, jog Lietuva yra sunkiai pasiekiama, pasimirš kaip senas mitas.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(14)
(6)
(8)

Komentarai ()