Tavo ląstelės yra mano ląstelės (3)
Daugelis, o galbūt ir visi žmonės, turi šiek tiek genetiškai besiskiriančių individų ląstelių. Jų yra patekę iš motinos, o nėščios moterys jų gauna ir iš savo vaikų. Ką gi šie pašaliečiai veikia mūsų kūne?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
J. Lee Nelson
„Manyje telpa daugybė“, – sakoma Volto Vitmeno (Walt Whitman) poemoje Daina apie save. Vitmenas turėjo omeny ne biologinį aspektą, bet šios eilės turi ir būtent tą atskambį. Naujesni tyrimai rodo, kad kiekvienas iš mūsų be trilijonų iš apvaisinto kiaušinėlio, kuriuo mes kadaise buvome, kilusių ląstelių, turi ir šiek tiek ląstelių, pasiskolintų iš genetiškai besiskiriančių individų. Būdami gimdoje jų gauname iš mamos. Nėščioms moterims jų patenka iš besivystančio vaiko.
Nieko nuostabaus, kad ląstelės pereina placentą. Juk motiną ir vaisių jungiantis audinys nėra neperžengiama užtvara. Tai greičiau atrankus pasienio punktas, praleidžiantis medžiagas, reikalingas vaisiui vystytis. Bet stebina naujo šeimininko organizme užsilikusių ląstelių kiekis – jos cirkuliuoja kraujyje ir netgi apsigyvena įvairiuose audiniuose. Vieno individo ląstelių buvimas kito individo kūne, mikrochimerizmu vadinamas reiškinys, pastaruoju metu kelia didelį medicinos mokslininkų susidomėjimą. Naujausi tyrimai rodo, kad mikrochimerizmas gali stiprinti sveikatą arba sukelti įvairių ligų. Geriau supratę tokių perneštų ląstelių veiksmus, medikai kada nors galės pasinaudoti šių „keleivių be bilieto“ teikiamais pranašumais ir pažaboti jų ardomąsias galias.