Ląstelės gynyba ir saulės vitaminas  (0)

Mokslininkai jau pripažįsta, kad vitaminas D ne vien stiprina kaulus. Jis mums daug svarbesnis, ir daugelis žmonių jo gauna per mažai. Ar dažnas vitamino D trūkumas gali būti viena iš sunkių ligų priežasčių?

Luz E. Travera-Mendoza, John H. White

Vadinamasis gydymas saulės spinduliais XX a. pradžioje, dar prieš prasidedant antibiotikų erai, buvo vienintelis žinomas veiksmingas tuberkuliozės gydymo būdas. Niekas nežinojo, kodėl tai padeda, bet išsiųsti pailsėti į saulėtas vietoves tuberkulioze sergantys pacientai dažnai susigrąžindavo sveikatą. Toks pats „gydymas“ 1822 m. buvo atrastas kitai istorijos rykštei – rachitui, ligai, dėl kurios nekietėja vaikų kaulai. Rachitui paplitus Europoje XVIII ir XIX a., kai prasidėjo industrializacija ir žmonių kraustymasis iš kaimo vietovių į užterštus miestus, vienas Varšuvos gydytojas pastebėjo, kad Lenkijos kaimų vaikus ši liga kankina palyginti retai. Jis pradėjo eksperimentuoti su miesto vaikais ir pastebėjo, kad gali išgydyti rachitą vien laikydamas juos saulėje.

1824 m. Vokietijos mokslininkai atrado, kad žuvų taukai taip pat turi antirachitinių savybių. Deja, šis gydymo būdas nepaplito iš dalies dėl to, kad gydytojai dar nebuvo supratę, jog maiste gali būti sveikatai svarbių mikroelementų. Prabėgo beveik šimtmetis, kol mokslininkai pastebėjo ryšį tarp tokio rachito gydymo dieta ir naudingo saulės šviesos poveikio. XX a. pradžioje tyrinėtojai parodė, kad apšviesta oda, kuria šeriamos dirbtinai sukeltu rachitu sergančios žiurkės, turi tokių pačių gydomųjų savybių, kaip ir žuvų taukai. Odos ir taukų svarbiausias bendras komponentas galiausiai buvo nustatytas 1922 m. ir pavadintas vitaminu D. Tuo metu gyvybės aminų (vital amines), arba vitaminų, idėja buvo populiari mokslinė tema ir vėlesni vitamino D organizme atliekamų funkcijų tyrimai suformavo jo, kaip vieno iš svarbiausių mikroelementų, kurį žmogus gauna vien su maistu, įvaizdį.

Susiejus vitaminą D su rachitu, 50 metų buvo tiriama, kokį vaidmenį ši molekulė atlieka formuojantis kaulams, kaip ji veikia inkstuose, žarnose ir pačiame skelete, kontroliuodama kalcio judėjimą iš kraujo į kaulus ir atgal. Bet pastarąjį ketvirtį amžiaus vitamino D funkcijų tyrimai suintensyvėjo ir atskleidė, kad vadinamasis saulės vitaminas daro daug daugiau, ne tik formuoja kaulus. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų.

Daugiau skaitykite sausio numeryje

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: