„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad šiais metais karas nesibaigs“. CIT vadovas – apie tai, kur ir kada laukti „pagrindinio smūgio“  ()

Ukraina praneša apie ZSU pasiekimus piečiau Bachmuto esančios Kliščiivkos rajone. Gyvenvietė dar nepaimta, tačiau jeigu tai įvyks, Ukrainos armija kontroliuos Bachmuto pietines apylinkes. Bendrai visi pažymi, kad Ukrainos kontrpuolimas vyksta kur kas lėčiau, nei manyta, ir, pasak Conflict Intelligence Team vadovo Ruslano Levievo, pagrindinė priežastis — ginkluotės trūkumas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrėjas papasakojo Faridai Kurbangaleevai, kas galėtų paspartinti Ukrainos kariuomenės judėjimą, kada ir kur laukti „pagrindinio smūgio“, kokios Rusijos armijos silpnosios vietos ir kodėl jis netiki, kad bus sprogdinama Zaporižės AE.

— Ukrainos RNBO sekretorius Danilovas pareiškė, kad ZSU pereina nuo taktinio judėjimo pirmyn prie Rusijos kariuomenės sekinimo taktikos. Kaip manote, kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

— Iš tiesų mūsų komanda niekada rimtai nevertino to, ką sako Danilovas. Jis, tarkime taip, ne pats reprezentatyviausias Ukrainos armijos atstovas. Danilovas gali kalbėti ką tinkamas.

— Tai yra, kontrpuolimas tęsiasi ankstesniu tempu?

— Jis tęsiasi, jis vyksta. Tiesiog, kaip anksčiau ir pabrėžiau, reikia būti pasirengus tam, kad jis bus labai ištęstas ir labai ilgas. Tai lemia itin sudėtingos paties puolimo aplinkybės. Joms iš principo nepasirengusi nė viena pasaulio šalis.

Visų pirma, Ukraina neturi pranašumo ore. Ukrainos aviacija negali laisvai skraidyti virš fronto linijos ir smūgiuoti. Ir dar Ukrainai trūksta PLG. O Rusijos bepiločiai ir aviacija skraidyti gali.

Antra, Rusijos armijos ganėtinai didelė artilerijos ugnies galia, kuria ji gali atakuoti puolančias ukrainiečių kolonas. Be to, visa teritorija, kuria stengiasi pulti Ukraina, labai smarkiai užminuota — tiek prieštankinėmis, tiek ir pėstininkų minomis. Ir todėl sakau, kad tokioje situacijoje sprendimo neturi niekas. Nei JAV, nei NATO šalys.

Ir neaišku, kaip Ukrainos armijai judėti greičiau. Vos pradedi puolimą mašinomis, tankais ir panašiai, tuoj pat pradeda skrieti rusų artilerija ar prieštankinės valdomos raketos. Šią artileriją ir rusų kareivių pozicijas kliudo Rusijos PLG — Ukrainos lėktuvai negali atskristi ir numesti ant jų bombų, kad nebūtų atakuojama puolanti Ukrainos technika.

Manau, ši fazė tęsis dar kelis mėnesius. Tačiau nematau, kad dabar yra kokia nors būtinybė sekinti Rusijos armiją mūšiais. Tuo labiau, kad iki pagrindinių rusų įtvirtinimų — visų tų „drakono dantų“, „piramidėlių“ – ukrainiečiai netgi nenuėjo. Iki jų dar eit ir eiti. Ir iš rusų pusės pagrindinės pajėgos dar nebuvo pasitelktos, jie smūgiuoja iš toli.

— Visi taip laukė šios vasaros, kol galiausia prasidės „kontrnastupas“, o dabar reikia taip suprasti, kad didelio proveržio nebus iki rudens. O juk tada vėl prasidės bekelė.

— Taip, taip yra. Tikriausiai bus santykinė pauzė. Tačiau situacija gali ir pasikeisti. Viskas priklauso nuo to, kas Ukrainai bus pažadėta liepos NATO šalių vadovų susitikime (vyks liepos 11–12 dieną Vilniuje. — Republic ). Nes ir JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas, ir daugelis Europos valdininkų gali pažadėti kai ką daugiau, kas gali smarkiai paveikti kovinius veiksmus.

Kai kas sako, kad Amerika paskelbs pristatysianti Ukrainai ATACMS raketas, kurios gali naikinti už maždaug 300 kilometrų esančius taikinius. Rusijos pajėgoms tai bus išties labai blogai. Nes 300 kilometrų su užlaida uždengia visą okupuotą teritoriją, taip pat ir tą, kuri buvo okupuota iš karto po 2014 metų. Tačiau ir vėl yra niuansas. JAV gali paskelbti, kad ATACMS bus pristatyti, bet pirmoji siunta, įvyks, tarkime, kitų metų sausį.

Iš principo, JAV turi savo ATACMS, kurie jau pagaminti. Jie yra armijoje, tačiau jų ne tiek daug. Ir daugelis karinių valdininkų vadovaujasi tuo, kad šių įrenginių labiau reikia jiems. Maža ką, gali prasidėti karas prieš Kiniją dėl Taivanio. Todėl matome, kad jie nelinkę kol kas jų atiduoti. Pažiūrėsime, kas bus vadovų susitikime. Ir dar, vien ATACMS karo nelaimėsi. Reikia daugiau antžeminės technikos — įvairių BMP, tankų ir artilerijos.

— O kaip lėktuvai?

— Lėktuvai netgi svarbesni ne tuo, kad skraido ir gali kovoti su kitais lėktuvais. O tuo, kad Ukrainai jie faktiškai yra priešlėktuvinės gynybos alternatyva. Nes tokių kompleksų kaip Patriot, SAMP-Т, IRIS-T pasaulyje nedaug. Nėra jų atsargų, kad būtų galima iš kokio nors sandėlio paimti ir atiduoti Ukrainai ginti savo miestus. Tai yra, reikia arba ką nors palikti be apsaugos, arba tiesiog užsakyti gamykloje. Tačiau tokie kompleksai gaminami kelis mėnesius, ar net ir metus, tai yra atsiras negreitai.

Todėl Ukrainos miestų, fronto linijos ir Ukrainos kariškių gynybos nuo oro smūgių alternatyva — lėktuvai su oras-oras klasės raketomis. Šiomis raketomis Ukrainos lakūnai gali perimti rusiškas sparnuotąsias raketas, bepiločius kamikadzes ir rusų aviaciją. Dėl to aviacija Ukrainai labai svarbi.

Tačiau tai, kad vyksta tokie vėlavimai man irgi akivaizdu. Tai tipiška biurokratija. Tą patį matėme ir su tankais, kai šiais metais visgi įtikinome Vokietiją leisti tiekti „Leopardus“. Iš pradžių irgi buvo: „Mes vos ne rytoj pateiksime šimtą „Leopardų“, ir kiekviena šalis ėmė žadėti: mes pristatysime tiek, o mes tiek pristatysime… O paskui pradėdavo aiškėti, kad dauguma jų „Leopardų“ sugedę ar jų iš viso nebėra. Paskui kilo kitos kliūtys — nėra galimybių jų suremontuoti, neužtenka atsarginių dalių.

Pavyzdžiui, dabar vilkinimas kilo tarp Lenkijos ir Vokietijos, negalinčių suderinti „Leopardų“, kuriuos Ukraina siųs aptarnauti, diagnostikos ir remonto kainų. Todėl „Leopardų“ aptarnavimo gamykla Lenkijoje lig šiol neatidaryta, nors turėjo atsidaryti dar prieš savaitę ar dvi. Ši demokratija, deja, mus visuomet persekios šiame kare.

— Vokietija ir Danija paskelbė, kad pristatys Ukrainai dešimtis „Leopardų“, tačiau ne A2, o А1. Ką manote šia tema, atsižvelgdami į tai, turint omenyje, kad tai visgi senas tankas?

— Tai normalu, nes šiame kare tankų susirėmimų nebūna. Ir netgi įsivaizduojant, kad vyksta būtent tankų susirėmimas, kai tankas eina prieš tanką, — nesvarbu, naujesnis ar senesnis tankas. Nes viską lemia taikymo, šaudymo ir reakcijos greitis. Jei senu T-54 šaunate į naujausią „Leopard 2А6“ ir pirmasis pataikote, tai, greičiausiai, jūs ir laimėsite, taip tai veikia.

Tačiau tankai šiame kare itin reti ir daugiausiai veikia kaip artilerija. Jie yra toli nuo fronto linijos. Ir kaip savotiška savaeigė patranka smūgiuoja iš uždarų pozicijų. Juo koreguoja dronas: „pro šalį 200 metrų“, „pro šalį 100 metrų“, ryčiau, vakariau ir taip toliau. Todėl tanko modifikacija nėra labai svarbi.

Negana to, jei susitiksime su Rusijos puse, ten iš viso kariauja sovietų laikų tankai Т-54. Yra jų veiklos Zaporižės fronte vaizdo įrašai. Kai pavasarį pirmą kartą parašėme, kad rusų kariai iškonservuoja T-54 ir T-55, ir pasirodė pirmieji geležinkelio ešelonų su tais tankais vaizdo įrašai, kai kas sakė, kad jie išskirtinai mobilzuotųjų mokymams ar kad jie bus naudojami kaip atsarginių dalių donorai. Tačiau, kaip mes ir sakėme, juos realiai naudoja mūšiuose. Nes technikos Rusijai visgi neužtenka.

— Kiek „Leopardų“ realiai pažeidė rusų kariai? Putinas* skelbė kažkokius beprotiškus skaičius, ir Maskvoje mėgavosi sudegintų mašinų kadrais.

Tęsinys kitame puslapyje
Pasidalinkite su draugais
(10)
(1)
(9)

Komentarai ()

Susijusios žymos: