Sunkus absolventų kelias į darbo rinką – nuo problemų iki siūlomų sprendimų (7)
Siekiant mažinti jaunimo nedarbą ir emigraciją, darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus žmones, o praktinių žinių spragas užpildys papildomi kvalifikacijos kėlimo kursai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausiai darbdaviai pageidauja įgūdžių turinčių specialistų, todėl jokios praktikos neturinčius jaunuolius įdarbinantiems darbdaviams bus mokamos subsidijos, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Pernai į užsienį darbo ieškoti iš Lietuvos išvyko maždaug 22 tūkst. žmonių. Iš jų jaunimas sudaro apie 30 procentų. Darbo rinkos specialistai sako, kad dirbti į užsienį išvykus jaunimui, šalis patiria trigubą nuostolį.
„Išvyksta demografinis potencialas – jauni žmonės, kurie galėtų turėti vaikų ir panašiai. Antra, išvažiuoja žmonės, kurie galėtų dirbti ir kurti čia materialinę gerovę, bendrą mūsų turtą. O trečia, tai dažniausiai yra akcentuojama, kad išvyksta mokesčių mokėtojai“, – teigia prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.
Pasak darbo rinkos eksperto, Europos Sąjunga dar nuo 2005-ųjų ragina šalis nares kiekvienam piliečiui, kuris pirmą kartą patenka į rinką, garantuoti užimtumą per pirmuosius metus po studijų pabaigimo.
Lietuvoje tokia jaunimo įdarbinimo programa pradėta įgyvendinti šiemet nuo liepos 15-osios. Ji remiasi nuo liepos 1-osios įsigaliojusiomis Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis, kurios apibrėžia, jog panašiose programose gali dalyvauti jaunimas iki 29 metų amžiaus.
Už asmenis, įdarbintus pagal programą „Būk aktyvus darbo rinkoje“, darbdaviams tam tikrą laiką bus mokamos subsidijos, kurios kompensuos iki 50 proc. darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuotų privalomojo socialinio draudimo įmokų. Kalbant konkrečiau, darbdavys galėtų gauti iki dviejų minimalių algų dydžio paramą.
„Dar yra viena naujovė, kad darbdaviui paskyrus atsakingą asmenį už šios priemonės organizavimą, asmeniui gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su šio asmens darbo užmokesčiu, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo visos mokamos subsidijos“, – teigia Mindaugas Petras Balašaitis, Lietuvos darbo biržos direktorius.
„Kita naujovė – tai galimybė verslą turintiems žmonėms, tarkim, dirbantiems pagal patentą, gauti irgi tam tikrą paramą, t.y. iki 200 litų per mėnesį ir ta trukmė būtų 12 mėnesių. Iš principo tai yra galimybė palengvinti mokestinę naštą užsiimant individualia veikla“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė.
Kadangi pagal Užimtumo rėmimo įstatymą jaunimas tapo papildomai remiamais asmenimis ne iki 25, kaip dabar, o iki 29 metų, tai įdarbinimo programoje „Būk aktyvus darbo rinkoje“ gali dalyvauti visi – ir turintys kvalifikaciją, ir ne. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į teritorines darbo biržas.
Rengiamų specialistų skaičius nesuderinamas su rinkos poreikiais
Nors siūloma jaunų žmonių įdarbinimo iniciatyva gali sugundyti kai kuriuos darbdavius, tačiau tai nesprendžia problemos, kai specialistų poreikis ir jų paruošiamas kiekis yra praktiškai tarpusavyje nesusiję dydžiai. Tuomet paaiškėja, jog aukštasis išsilavinimas – dar ne viskas, mat Lietuvoje niekas netiria, kokių darbuotojų reikės rinkai po 4 ar 6 studijų metų. „Jau pradėdama studijuoti socialinį darbą žinojau, kad tokių specialistų Lietuvai nereikia, tačiau vyliausi, jog padėtis pasikeis. Dabar matau, kad nepasikeitė“, – kalbėjo 22 metų kaunietė Agnė Kielaitė.
Kaip rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“, vos gavusi diplomą Vytauto Didžiojo universitete absolventė įsiregistravo darbo biržoje ir tęsia darbo paieškas. Jos, trunkančios jau gerą pusmetį, kol kas bergždžios.
Buvusiems A. Kielaitės bendramoksliams sekasi panašiai: tie, kurie turėjo darbą studijuodami, ir toliau dirba tą patį, tačiau tik išimtiniu atveju pagal įgytą universitete profesiją. Dažnas jų paskaitas derino su darbu kavinėje. „Lietuvoje darbdaviai reikalauja patirties pagal specialybę, o kur jos įgyti?“ – klausė absolventė.
Tokių kaip A. Kielaitė Lietuvoje – tūkstančiai. Susirasti darbo nesiseka ne tik šiemetiniams absolventams.Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, tarp bedarbių yra 7300 pernai aukštąsias mokyklas baigusių jaunų žmonių, 3000 jų darbo biržose įsiregistravo šįmet, po dvylikos mėnesių savarankiškų darbo paieškų. Iš viso šalyje yra 33 tūkst. bedarbių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Jie sudaro 10 proc. tų, kuriems nesiseka įsitvirtinti darbo rinkoje.
22–25 metų bedarbių Lietuvoje – 26,9 tūkst. Iš jų 44 proc. – nekvalifikuoti, 23 proc. – įgiję aukštąjį, 33 proc. – profesinį išsilavinimą. Tarp labiausiai išsilavinusių jaunų bedarbių pusė baigė universitetus, pusė – kolegijas.
LDB atlieka darbo rinkai reikalingų specialistų prognozę, tačiau tik metams. 2006-aisiais, kai stojo mokytis šiemetiniai bakalaurai, buvusių paklausiausių specialybių dešimtuko viršūnė iš esmės nesikeitė. Ir prieš ketverius metus, ir šiandien reikalingiausi vadybininkai ir produktų vadovai. Paradoksalu, tačiau tokių daugiausia ir bedarbių sąraše.
Iš paklausiausių specialybių dešimtuko pasitraukė draudimo agentai ir socialiniai pedagogai, o šiais metais jame atsirado tie, kurių nebuvo 2006-aisiais, – techninės įrangos pardavimo atstovai, apskaitos ir buhalterijos specialistai. Prieš ketverius metus tarp bedarbių daugiausia buvo bendrojo ugdymo mokytojų, inžinierių, buhalterių ir vadybininkų.
„Darbo rinkai reikia ne tiek diplomo, kiek žinių. O kai atliekamos kokios nors prognozės, galvojama apie diplomus. Juk jei turime kelis tūkstančius inžinierių, nereiškia, kad jie turi reikiamų rinkai įgūdžių. Mūsų šalyje šlubuoja studijų kokybė“, – dabartinę padėtį kritikavo Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Žilvinas Martinaitis.
Kaip rašo dienrašti „Lietuvos rytas“, pernai ir šįmet atlikto tyrimo, kurio metu apklausti pastarojo dešimtmečio absolventai, duomenimis, geriausiai darbo rinkoje prisitaiko medikai. Jie daugiausia panaudoja ir universitete įgytų žinių. Tuo tarpu pramonės ir mechanikos inžinieriai panaudoja 27–44 proc. žinių.
Pasak Ž. Martinaičio, paklausą darbo rinkoje lemia įgūdžiai, kurių dažnas absolventas neturi. Todėl grumtynėse dėl darbo vietos laimi tie, kurie mokėsi gerai ir studijas derino su darbu, o ne moksliukai, visą dėmesį skyrę studijoms.
Bendrovės „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis įsitikinęs, kad specialistų rengimas Lietuvoje visiškai neatitinka darbo rinkos poreikių. „Lietuvos universitetai turi suprasti, kad negali nereaguoti į rinką. O dabar dažnas štampuoja studijų programas, kurios ir morališkai, ir technologiškai pasenusios. Mes kartais juokaujame: absolventai susuka savo diplomą ir perriša kaspinėliu, kad pridėję prie akies galėtų geriau matyti eilės darbo biržoje pabaigą“, – cituojamas Š. Dyburis.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketina atlikti tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, kokius specialistus turėtų rengti šalies mokyklos. O kol kas ŠMM nutarė rengti specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams. Žinias galės atnaujinti apie 1000 aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių. Kursai truks nuo dviejų mėnesių iki metų, ne mažiau kaip ketvirtadalis programos bus skiriama praktiniam mokymui. Kursus finansuos ir administruos Lietuvos darbo birža. Šiam tikslui dar šiemet numatoma skirti 6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
