Lietuvių biojutikliai kosmose gali palaikyti gyvybines funkcijas  (0)

Lietuviai vis sparčiau artėja kosmoso link: šiais metais jaunimas skraidė savo sukurtais palydovais ir bepiločiais orlaiviais, o jau rugsėjo 18 dieną Vilniuje prasidės tarptautinė konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“. Joje Lietuvos mokslininkai pristatys savo sukurtas ir siūlomas kosmoso technologijas.

Uždaroje sistemoje, pavyzdžiui, bunkeryje, povandeniniame laive ar kosminiame laive yra gyvybės palaikymo sistema. Tai sistema, kuri turi garantuoti, kad ore būtų pakankamai deguonies, kad žmonės galėtų kvepuoti, kad ore nebūtų kokių nuodingų dujų, kurios gali susidaryti kituose laivo technologiniuose įrenginiuose ir patekti į įgulos patalpas. Taip pat reikia užtikrinti, kad geriamas vanduo tikrai bus tinkamas gerti. Apie žmogaus gyvybinių funkcijų palaikymą pasakoja biochemikas, profesorius Valdas Laurinavičius ir tikina, kad lietuvių mokslininkai gali pasiūlyti vadinamus biojutiklius tokioms sistemoms palaikyti. 

„Kad gyvybės palaikymo sistema patikimai funkcionuotų reikalingas grįžtamasis ryšys. Tai reiškia, kad nepakanka suskaičiuoti, kiek įgulos žmonės deguonies suvartoja ir tiek pat papildyti, tačiau reikia matuoti ore esantį kiekį ir tik esant trūkumui – pumpuoti į orą deguonį. Lygiai taip pat valant orą nuo anglies dvideginio, kurį iškvepia žmogus. Todėl tokia gyvybės palaikymo sistema turi turėti savo „akis“, rinkinį įvairių jutiklių, kurie teiktų informaciją apie žmogaus gyvenamą aplinką. Mes kaip tik ir galime pasiūlyti rinkinį tokių jutiklių, kurių sudėtyje yra biologinės kilmės medžiagos – fermentai, kurie ir atpažįsta aplinkoje mums reikalingas medžiagas.“ – tikino Vilniaus universiteto Biochemijos instituto direktorius.

Įgulos patalpose tam, kad pasėkmės būtų prognozuojamos, lietuviai gali kontroliuoti urėjos koncentracija vandenyje, kuri išsiskiria su šlapimu ir prakaitu. Vandenys kosminiame laive yra valomi ir naudojami daug kartu. Lietuviški bioreaktoriai gali padėti pasigaminti reikiamų vaistų ar reguliatorių, kurių reikiamo kiekio su savimi negalima pasiimti, arba kurių saugojimo laikas yra ribotas.

„Bioreaktoriai gali padėti paversti vienas medžiagas kitomis. Pavyzdžiui, padėti išvalyti kosminio laivo vandenis nuo urėjos, paverčiant ją amonjaku ir anglies dvideginiu, kuriuos pašalinti iš vandens yra kiti daug paprastesni būdai. Bioreaktoriai taip pat gali padėti suskaldyti kitas organinės kilmės atliekas į nepavojingas ar net naudingas medžiagas. Bioreaktoriai gali padėti pasigaminti reikiamų vaistų ar reguliatorių, kurių reikiamo kiekio su savimi negalima pasiimti, arba kuriu saugojimo laikas yra ribotas.“ – tęsė profesorius V. Laurinavičius.

Biochemikas pastebi, kad Lietuvoje yra daug pasiruošusių mokslininkų ir jų kompetencija atitinka visus tarptautinius standartus. 

„Daugėja robotinių skrydžių, todėl lietuviams skristi į kosmosą nėra būtinumo, nebent paturistauti. Tačiau Lietuvos mokslo ir gamybinės organizacijos gali dalyvauti rengiant tokius skrydžius bei formuojant technologinių procesų patikrą kosmose bei atliekant tokius eksperimentus. Lietuvos mokslo ir gamybos įmonės gali dalyvauti kaip partneriai ir atlikti žemėje kai kuriuos uždavinius. Tam kompetencijos Lietuvoje yra.“ – apie lietuvių dalyvavimą kosmoso technologijų programose pastebėjo prof. V. Laurinavičius.

Apie biosensorius ir bioreaktorius gyvybės palaikymo sistemose pranešimą profesorius V. Laurinavičius skaitys tarptautinėje konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“. Be V. Laurinavičiaus bus ir kitų įdomių lietuviškų pranešėjų: tai pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, taip pat pranešėjų sąraše figūruos aukšto lygio kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos. Kaip ir kasmet atvyks vienas iš kosmonautų – beveik 135 paras kosmose praskraidęs Georgijus Grečko. 

Tai vienas didžiausių kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo renginių Baltijos šalyse, kuris kiekvienais metais sukviečia kosmoso srities mokslininkus, verslininkus, valstybių kosmoso programų vadovus aptarti aktualius kosmoso ekonomikos klausimus. Renginys tampa pasaulinių kosmoso veiklos lyderių, partnerių iš mažųjų valstybių ir dar tik įsitraukiančių į kosmoso veiklas valstybių susitikimo vieta, kur kartu apžvelgiama, įvertinama ir aptariama dabartinė komercinės kosmoso rinkos situacija ir jos vystymosi tendencijos, inovatyvios idėjos ir technologijos, investavimo galimybės, artimesnio bendradarbiavimo klausimai. 

Konferencija yra nemokama, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina norinčių dalyvauti registracija. Daugiau apie rugsėjo 18-20 dienomis Vilniuje vyksiantį renginį galite skaityti Lietuvos kosmoso asociacijos internetinėje svetainėje

Tą pačią savaitę, rugsėjo 17-22 d., Vilniaus Katedros aikštėje vyks ir kitas su kosmoso tematika susijęs renginys – kosmoso technologijų paroda „Space expo“. Tai – Europos Komisijos projektas, keliaujantis per Europos miestus ir pristatantis Europos pasiekimus ir ambicijas kosmoso technologijų srityje, jų vaidmenį kasdieniniame gyvenime ir naudą visuomenei.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(2)
(0)
(1)

Komentarai (0)