Lietuvos įvaizdžio kūrimas: nuo mėlynakių lietuvaičių iki modernių technologijų šalies  (0)

Prieš beveik šimtą metų grupė lietuvių lektorių išsiruošė į kelionę po Ameriką, norėdami pristatyti apie savo šalį pasauliui. Pasakojo apie turimus stiprius sportininkus, gardų maistą, gražius papročius. Kad įspūdis būtų dar geresnis, delegaciją visur lydėjo mėlynakė lietuvaitė, apsitaisiusi tautiniais drabužiais. Tada toks įvaizdis padėjo ir puikiai tiko. Tačiau kaip elgtis dabar, kai Lietuva nori būti žinoma kaip moderni šalis, galinti didžiuotis savo mokslininkų laimėjimais?


„Šiai kampanijai įgyvendinti buvo skirta net 23 tūkst. JAV dolerių. Pagal 1919 metų standartus, tai — didelė ir įspūdinga suma. Visa ši kampanija buvo gana tikslinga, skirta eiliniams amerikiečiams, kad šie suvoktų, jog Lietuva yra Baltijos valstybė, siekianti savo tikslų ir kovojanti su bolševizmu. Pranešimai apie Lietuvą ir jos regionus skambėjo didžiausiuose JAV miestuose, mirgėjo laikraščiuose. Pranešimams skaityti buvo samdomi specialūs žmonės. Jie buvo keli Lietuvos propaguotojai, JAV senatoriams siuntinėję telegramas, dienraščių redakcines skiltis. Jose buvo remiami Lietuvos siekiai. Kartu su lektorių grupe po šalį keliaudavo ir mėlynakė lietuvaitė, vilkėjusi tautiniais drabužiais — tai buvo savotiškas Lietuvos simbolis. Kampanijos strateginiai veiksmai gana paprasti: sportas, verslas, transportas, maistas, drabužiai, šeimos pagrindai ir papročiai, taip pat daug dėmesio buvo skiriama lietuvių kalbai“, - pasakoja dr. Svetlana Kauzonienė.

Tuomet lietuviams savo tikslą pasiekti pavyko - beveik po trejų metų aktyvios propagandinės kampanijos Lietuva išgirdo JAV Senato rezoliuciją, kuria oficialiai pripažinta šalies nepriklausomybė, Lietuvos vardas tapo žinomas įvairiems JAV visuomenės sluoksniams. „Šiandien taip pat turime atsakyti į klausimą — kaip pozicionuoti save globalioje rinkoje? Ar nukreipsime savo dėmesį į tas sritis, kuriose jau turime istoriškai sukauptą įdirbį, ar daugiau investicijų ir dėmesio skirsime naujų sričių plėtrai?“ - klausia Švietimo ir mokslo viceministrė.

Kaip grąžinti autoritetą mokslininkams?

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šiuo metu rengiama sumanios specializacijos strategija. Dr. Svetlana Kauzonienė mano, kad ji bus tuo įrankiu, padėsiančiu atrasti šalies pranašumus ir efektyviai jais pasinaudoti. „Iki šiol viskas buvo daroma gana chaotiškai, todėl visuomenė menkai suvokia, ką mūsų mokslininkai daro, link ko juda, kokie mūsų prioritetai. Lietuvoje iš tiesų reikia labai stengtis siekiant įrodyti, jog negalima tikėtis spartesnės šalies pažangos be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Tačiau nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia didinti finansavimą. Būtina parodyti, kaip tos lėšos duos rezultatus ir kokia pastarųjų prasmė. Tuomet bus galima kalbėti apie mokslo autoriteto valstybėje reabilitaciją“, - sako ji.

Kad ir kokie talentingi būtų mokslininkai, jų darbui reikalingos investicijos arba iš verslininkų, arba iš viešojo sektoriaus, idealiu atveju – iš abiejų sričių. „Sumani specializacija. Tai bus tas įrankis struktūrinių fondų lėšoms gauti. Ji nusakys prioritetus, kuriais vadovaudamasi šalis skirs didžiausią dėmesį ir investicijas“, - sako dr. Svetlana Kauzonienė.

Tačiau ką daryti tiems mokslininkams ir verslininkams, kurių veikla nepatenka į nustatytas prioritetines kryptis? Ar jiems teks kapstysis patiems, nesitikint valstybės pagalbos? „Ne, sumani specializacija jokiu būdu nereiškia, kad kitų sričių moksliniai tyrimai nebus finansuojami. Bus, tik pagal kitas programas“, - pabrėžia dr. Svetlana Kauzonienė.

Išskirtos šešios kryptys

Šiuo metu yra išskirtos šešios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptys, kurias rudens pradžioje turi patvirtinti Vyriausybė. Tai - energetika ir tvari aplinka, sveikata, sveikatos technologijos ir biofarmacija, maisto technologijos ir agroinovacijos, nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai, transportas, logistika ir e-sistemos bei įtrauki ir besimokanti visuomenė. „Lietuva visuomet turėjo stiprių technologijų mokslininkų. Tiesa, pastaraisiais metais daug žmonių tai pamiršo, pasukome labiau į vadybą ir kitus socialinius mokslus, tačiau juk mes turime gerų mokslo bazių, talentingų mokslininkų. Galbūt dabar jie savo sugebėjimus dažnai atskleidžia užsienyje, bet mes galime pakviesti juos sugrįžti, jei tik turėsime, ką pasiūlyti“, - įsitikinusi Švietimo ir mokslo viceministrė.

Dr. Svetlana Kauzonienė neslepia – tam, kad pavyktų įgyvendinti visus išsikeltus tikslus, reikia atrasti būdų pritraukti jaunimą, kuris norėtų studijuoti, o vėliau dirbti, daryti karjerą Lietuvoje: „Dabar, kai turime galimybes bei finansinius įrankius sutelkti dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą ir į mokslo žiniomis grįstas inovacijas, taip pat sėkmingai galime tapti išskirtiniais, paveikdami pasaulio mokslinių tyrimų erdvę. Praktika rodo, kad investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia verslininkų užsakymus ir kuria verslui pridėtinę vertę. Stiprūs mokslo centrai, turintys mokslinį potencialą ir naujausią įrangą, pritraukia ir išlaiko Lietuvoje pasaulinio masto įmones. O mes Lietuvoje turime net penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamus slėnius“.

Sumani specializacija - mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui (2014-2020 m.) ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo-verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai. Lietuvoje šį procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Aut. teisės: Mosta
Mosta
Autoriai: Jūratė Žuolytė
(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)