Kodėl į Lietuvą neskuba ateiti elektroniniai pinigai?  (0)

Pamenate, rašydami apie vieną iš taikomosios matematikos sričių – kriptografiją, užsiminėme, jog kriptografijos metodai ir jų pagrindų sukurti algoritmai yra panaudojami ir elektroninių pinigų kūrimui. Fiziškai elektroniniai pinigai – programinis tikrų pinigų ekvivalentas, leidžiantis pardavėjams (prekių ar paslaugų) ir pirkėjams internetu keistis piniginiais vienetais. Kuriant tokius ekvivalentus, popieriniai pinigai keičiami e. punigais ir virtualūs pinigai kompiuterinių bylų pavidalu saugomi vartotojo kompiuteryje. Na, o kad jų nebūtų galima kiek nori kopijuoti ar kitaip padirbti, tokių bylų generavimui naudojami sudėtingi kriptografijos metodai, kurie užtikrina jų autentiškumą ir apibrėžtą vertę.

Taigi, tokius elektroninius pinigus gali išleisti (arba kitaip tariant, sugeneruoti tinkamo saugumo bylas) tik patvirtintas sertifikavimo centras arba dar vadinamas banko-eminentas. Taikomosios matematikos specialistai taip pat nori sukurti savo e. pinigus, pritaikant kriptografijos algoritmus, kurie turi užtikrinti, jog niekas kitas negalės pakartotinai išleisti tokių pinigų ar nelegaliai juos kopijuoti

Štai todėl tokios bylos turi visas tikrų pinigų savybes, tik skirtingai nuo įprastinių pinigų, juos galima laikyti kompiuteryje, o ne tikrame banke. Tai sukuria ir tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, finansinės operacijos tokiais pinigais galimos tik internetu, tačiau be jokių apribojimų – jai galima mokėti už pirkinius ar paslaugas, vykdyti bankines operacijas, skolinti, dovanoti ir pan.

Kuo tokie elektroniniai pinigai yra geresni už įprastinius? Visų pirma, jų naudojimas internete yra žymiai patogesnis nei atsiskaitymai banko kortelėmis ar SMS mokėjimais. Pirmiausia, tokios finansinės operacijos atliekamos iš karto, kai tik centrinė sistema automatiškai patikrina e.pinigų autentiškumą. Tuo pačiu, nelieka bankų tarpininkų. Galiausiai, išlaikomas finansinės operacijos anonimiškumas – sistemai nereikia žinoti jokių autoriaus asmeninių duomenų (nebent to reikia pačios sutarties teisiniam įforminimui), jai svarbiausia garantuoti pinigų autentiškumą. Tuo tarpu naudojant vakarų pasaulyje įprastą kreditinę kortelę, jos numeris yra žinomas bankams, todėl pirkėjas niekada neturi garantijų, kad bankas nepanaudos duomenų saviems tikslams.

Taigi, elektroniniai pinigai turi nemažai privalumų, tačiau Lietuvoje jie vis dar naujovė. Apie tai dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistė Jolita Žvirblytė parengė įdomų straipsnį „Elektroniniai pinigai tik saugiems anonimams“. Jame cituojamas Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius Marius Laurinaitis teigia, kad „Mūsų šalyje elektroninių pinigų emitentai, pagal įstatymus, gali būti tik „Specializuoti bankai“. Tokių bankų Lietuvoje mes neturime, tad ir kompanijų, kurios Lietuvoje būtų elektroninių pinigų emitentas nėra. Kalbant apie elektroninių pinigų naudojimo paplitimą, tie, kuriems jų reikia, naudojasi jau žinomų mokėjimų elektroninėje erdvėje tarpininku „paypal“, „moneybookers“ ir kitomis. Latviai turi savo lyderę – mokėjimų sistemą, o kada Lietuvoje bus panaši, sunku pasakyti. Viskas, ką mes turime, tai mobilūs micro/macro (santykinai brangūs vartotojam) mokėjimai bei bankų siūlomos elektroninės bankininkystės paslaugos“.

Taigi, e.pinigų atsiradimui Lietuvoje dar reikia politinio sprendimo, tačiau neabejotina, jog ateityje jis bus padarytas ir įsikurs tokių finansų priežiūros institucija. O tai jau naujos galimybės taikomosios matematikos specialistams, besispecializuojantiems kriptografijos srityje – juk saugius algoritmus, užtikrinančius e.pinigų kūrimą ir patikrą reikės kažkam kurti ir prižiūrėti.

Tokias tendencijas skatins ir užsienio patirtis, kuri nušviečiama minėtame straipsnyje: „Pasak ekspertų, elektroniniai pinigai yra plačiai naudojami pasaulyje kaip praktiška, taupanti lėšas, garantuojanti vartotojų saugumą ir anonimiškumą grynųjų pinigų bei bankinių kortelių alternatyva“.

Toliau kalbėdamas su žurnaliste M.Laurinaitis pažymi, jog „Europos Sąjungos duomenimis, šios veiklos apimtys 2012 metais turėtų pasiekti 10 bljn. eurų. Skaičiai įspūdingi. Vokietija turi savo elektroninių pinigų sistemą ir bendradarbiauja su bankais, taip pat Prancūzija. Lietuvoje komerciniai bankai uzurpavę didžiausią atsiskaitymų dalį, ateiti naujam žaidėjui labai sunku. Priešinamasi dėl keleto dalykų. Pirmiausia, tai konkurencija egzistuojančioms bankinėms paslaugoms bei anonimiškumo baimė, o motyvuojama – esą kils pavojus valstybės finansų sistemos apsaugai.“

Kaip ir visada, labiau neįprastos naujovės visada baugina, tačiau anksčiau ar vėliau, jos ateina į gyvenimą. Neabejotinai panaši situacija Lietuvoje nutiks ir su e.pinigais.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)