Tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų trūkumas tampa grėsme ekonomikos augimui  (0)

Beveik 70 proc. Lietuvos darbdavių tikina susiduriantys su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, daugiau nei pusė jų teigia, kad mielai plėstųsi radę reikiamų specialistų.

Tačiau darbo rinkoje paklausiausių gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų specialistų trūkumo problemos neišsprendžia net šiems specialistams siūlomi patrauklūs atlyginimai: nors pramonė, statyba, IRT, profesinė, mokslinė ir techninė veikla sukuria trečdalį Lietuvos BVP, tiksliųjų ir technologinių studijų programas renkasi mažiau nei ketvirtis abiturientų.

Nepaisant karjeros galimybių, svarstydami kur stoti, abiturientai nesirenka gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų studijų. Pavyzdžiui, pagal matematikos ir kompiuterijos studentų skaičių Lietuva yra priešpaskutinė visoje ES. Dėl mažo populiarumo stojamieji balai į šalies ūkio plėtrai reikalingiausias programas – vieni žemiausių šalyje, šios programos nepritraukia talentingiausių abiturientų. Į technines, gamybines specialybes studentų nesugeba privilioti ir moderniausia mokymo technika apsirūpinusios profesinės mokyklos – nepalyginamai populiaresnės verslo administravimo ar paslaugų specialybės.

„Vienas iš pagrindinių Lietuvos patrauklumo investuotojams aspektų – talentingi darbuotojai. Visoje Europoje jų trūkumas įgauna vis didesnį mastą: šiuo metu ES yra 20 mln. laisvų darbo vietų, dauguma jų – IT, inžinerijos, medicinos ir panašių sričių specialistams. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs dar 16 mln. darbo vietų. Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 4 tūkst. laisvų darbo vietų informacijos ir ryšių, gamybos ir pramonės, mokslinės ir techninės veiklos bei medicinos ir slaugos srityse, tačiau tendencijos nedžiugina – asociacijos „Infobalt“ skaičiavimais, greitai vien IT specialistų deficitas šalyje sieks 16 tūkst. Tai tiesiogiai stabdo ne tik Lietuvos ūkio augimą, bet ir patrauklumą aukštos pridėtinės vertės investicijoms“, ̶ pasakojo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Arvydas Arnašius.

Daugelis gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų studentų tiksliaisiais ir gamtos mokslais susidomi dar 5-8 klasėje, o lemiamą įtaką apsisprendimui turi tokie aspektai kaip mokyklos dalykų įdomumas, gaunami pažymiai, mokytojų gebėjimas sudėtingus dalykus išaiškinti per praktinius pavyzdžius, galimybės dalyvauti neformalaus ugdymo veiklose ir konkrečios srities įvaizdis visuomenėje.

Viena iš pagrindinių problemų – gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų dalykai mokyklose dėstomi remiantis formulėmis ir teoremomis, aklai sekant vadovėlius, o ne praktiniais pavyzdžiais ar gyvenimiškų situacijų analize. Mokiniams sunku suvokti šių mokslų svarbą, jie atrodo neįdomūs, šalies moksleivių pasiekimai vertinant tarptautinius reitingus – kuklūs. Todėl siūloma siekti konkrečių permainų mokyklinio ugdymo programose.

Kaip viena siūloma alternatyva – sudaryti palankias sąlygas kitų sričių specialistams, pavyzdžiui, bet kuriame universitete studijuojantiems chemiją ar lietuvių kalbą, paskutiniaisiais studijų metais pasirinkti pedagogo specializaciją ir taip sudaryti galimybes jauniems gabiems savo srities specialistams bet kada pasukti pedagogo karjeros keliu

Lietuvos moksleiviai turi mažai galimybių susipažinti su praktiniu tiksliųjų ir gamtos mokslų pritaikymu, ugdymo procese nenumatoma dalį mokymo atlikti bendradarbiaujant su realiu verslu, muziejuose, universitetų laboratorijose ar profesinėse mokyklose, o moderniųjų technologijų pasitelkimas kasdieniame mokymo procese vis dar gąsdina, dažniausiai pačius mokytojus. Šiuo metu tik 22 proc. Lietuvos mokytojų naudoja technologijas mokydami ketvirtokus, tik 29 proc. ‒ aštuntokus. Pagal šiuos rodiklius Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos, nors mokyklų aprūpinimas kompiuteriais atitinka ES vidurkį, o pagal interneto spartą Lietuva pirmauja pasaulyje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)