Pirmieji istorijoje! Amerikiečiai išbando tai, ko dar niekas nebandė ()
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria žmonija XXI amžiaus pradžioje, tai sparčiai besikeičianti klimato kaita, kurią sukelia per didelis anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą. Tačiau problema ta, kad niekada anksčiau Žemėje nebuvo tiek daug žmonių ir niekada anksčiau šiems žmonėms nereikėjo tiek energijos. Norint sumažinti emisijas, būtina rasti pakaitalą iškastiniam kurui.

© distelAPPArath (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/nuclear-power-plant-rhine-flow-4535760/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nulinės emisijos energijos šaltinių kontekste dažniausiai minima saulės ir vėjo energija. Problema ta, kad nors ji yra ekologiška, jos generavimas yra nenuspėjamas. Saulės baterijų generuojamos energijos kiekis tiesiogiai priklauso nuo debesuotumo ir dienos trukmės tam tikroje vietoje, vėjo turbinų generuojamos energijos kiekis priklauso nuo vėjo intensyvumo. Kai nebus vėjo, nebus ir elektros. Elektros tinklas negali toleruoti tokio nestabilumo ir visą laiką reikalauja stabilių energijos šaltinių. Taigi, kol fizikai nesukurs stabilaus ir komercinio branduolių sintezės reaktoriaus, mums lieka tik branduoliniai reaktoriai.
Nors branduoliniai reaktoriai žinomi jau seniai, vis dar yra kur tobulėti ir pagerinti jų efektyvumą. Tokius iššūkius, be kita ko, sprendžia amerikiečių bendrovės „Southern Nuclear“ specialistai, kurie nusprendė pirmieji istorijoje išbandyti branduolinį kurą, prisodrintą daugiau nei 5 procentais urano-235. Šis sprendimas gali turėti daug privalumų, nors iki šiol komerciniuose branduoliniuose reaktoriuose naudojamas branduolinis kuras buvo prisodrintas iki 3-5 proc.
|
Dabar viskas pasikeitė. „Southern Nuclear“ į „Vogtle Unit 2“ reaktorių Veinsbore, Džordžijos valstijoje, patalpino keturis labai prisodrinto bandomojo kuro agregatus. Čia verta pabrėžti, kad tai nėra savarankiška įmonės iniciatyva, o dalis didesnės JAV Energetikos departamento vykdomos programos, kurios metu mokslininkų tikslas – didinti branduolinės energetikos saugumą, bet ir efektyvumą bei pelningumą.
Čia aprašytame branduoliniame kure yra iki 6 procentų prisodrinto urano-235. Visi požymiai rodo, kad toks aukštas kuro sodrinimo lygis leidžia ne tik ilgiau veikti, bet ir generuoti didesnę galią. Dėl jo naudojimo reaktoriaus veikimo ciklai gali būti pratęsti nuo įprastų 18 mėnesių iki 24 mėnesių.
Naujojo kuro gamybos procesas apima miltelių pavidalo urano oksido maišymą su chromo ir aliuminio oksidu. Tokie priedai reiškia, kad chromas ne taip intensyviai sugeria neutronus, kaip anksčiau naudotame kure, todėl neriboja reaktoriaus galimybių. Mokslininkai teigia, kad naudojant naują kurą per visą reaktoriaus gyvavimo laiką susidarys mažiau branduolinių atliekų.
Tačiau čia reikia pabrėžti, kad dar reikia palaukti galutinių bandymų rezultatų. Dabar kurą „Vogtle“ bandys 4,5 metų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, mokslininkai atliks išsamią sąnaudų ir naudos bei saugos analizę. Jei rezultatai bus patenkinami, kuras bus parduodamas ir įvedamas į papildomus branduolinius reaktorius visose JAV.
Vertėtų atidžiau pažvelgti į tokio pobūdžio informaciją, nes būtent maži moduliniai branduoliniai reaktoriai yra tinkamiausi tokio tipo kurui naudoti. Juos pradėjus eksploatuoti, būtų galima žymiai padidinti branduolinės energijos patrauklumą ir paskatinti ją plačiau pritaikyti. Na, nebent iki tol branduolinė sintezė bus sutramdyta. Tada situacija atrodys kiek kitaip.