Pompėjoje – įspūdingas, bet liūdnas radinys: archeologai atkasė prieš 2000 metų suakmenėjusią vėžlio patelę, jos pilve – vienintelis kiaušinis (Foto)  ()

Kai prieš 2000 metų išsiveržė Vezuvijus, jo pakalnėje įsikūrusios Pompėjos gyvenimas amžiams sustingo po storu pelenų sluoksniu. Ne tik žmonių. Akimirksniu sustojo ir vėžlio patelės istorija, tragiško įvykio metu ieškojusios saugios užuovėjos padėti vienintelį savo kiaušinį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Archeologai Pompėjos tyrinėjimų metu aptiko vėžlio patelės liekanas po storu pelenų ir akmenų sluoksniu – čia jo kūnas buvo užstrigęs nuo 79-ųjų mūsų eros metų.

Manoma, kad vėžlio patelė suskubo ieškoti slėptuvės, vos tik išsiveržė ugnikalnis ir miestas ėmė griūti.

Vėžlio patelė tąsyk išsikasė urvelį kiaušiniui padėti. Deja, vieta nebuvo saugi – lizdą vėžlio patelę megino susisukti buvusios vietinės karšto maisto ir gėrimų parduotuvės (termopolio) griuvėsiuose, likusiuose nuo 62-aisiais mūsų eros metais vykusio žemės drebėjimo.

Ekspertai teigia, kad vėžlio patelė žuvo taip ir nespėjusi padėti kiaušinio ir sulaukti, kol išsiperės jauniklis. Šį faktą patvirtino tai, kad kiaušinis vis dar buvo patelės kūno viduje.

 

Kol kas nėra žinoma, ar tai buvo laukinis vėžlys, ar kažkieno naminis gyvnūnėlis – augintinis.

Oksfordo universiteto archeaologas Markas Robinsonas tikino, jog paaiškinimai, kaip vėžlys čia atsidūrė, yra du.

„Gali būti, kad naminis gyvūnėlis didžiulio žemės drebėjimo metu ir veržiantis ugnikalniui puolė slėptis ir ieškojo saugios vietos“, – sakė M. Robinsonas.

Vis dėlto didesnė tikimybė, anot specialisto, kad šis vėžlys buvo laukinis ir atklydo iš Pompėjos apylinkių. Kaip teigia mokslininkai, pagal atrasto vėžlio liekanas, tai – maždaug 14 cm ilgio balkanų sausumos vėžlys, lot. Testudo hermanni, natūraliai paplitęs Balkanų ir Apeninų pusiasaliuose, taip pat Sicilijoje, Sardinijoje ir kitose Viduržemio jūros salose.

 

„Po anksčiau vykusio žemės drebėjimo Pompėja buvo sugriauta ir ne visos vietos buvo atstatytos iš karto. Todėl flora ir fauna pamažu užėmė apleistas miesto teritorijas“, – tikino M. Robinsonas.

Ekspertai teigia, kad šis atradimas parodo, kokia turtinga buvo Pompėjos natūrali gamta ir ekosistema net ir po 62-aisias vykusio žemės drebėjimo.

„Visas miestas buvo tarsi didžiulė statybvietė. Tačiau kai kurios vietos buvo mažai naudojamos, todėl laukiniai gyvūnai jas po truputį apgyvendino, – taip pat ir vėžlio patelė, kuri griuvėsiuose bandė slėptis ir padėti kiaušinį“, – teigė Pompėjos istorinio archeologinio parko vadovas Gabrielis Zuchtriegelis.

 

Štai tokia ypatinga, bet liūdna vienos vėžlio patelės ir jos neišsiperėjusio kiaušinio istorija.

Šaltiniai:

Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(0)
(5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: