Kokios tiksliai dujos veržiasi iš pažeisto „Nord Stream“, kokio dydžio nuotėkis ir kaip tai paveiks gamtą – ekspertai atsakė į esminius klausimus ()
Be politinių ir karinių klausimų, svarbiausiais – koks bus pažeisto dujotiekio poveikis aplinkai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkų teigimu, planetą šildantis metanas, išsiveržęs į atmosferą iš pažeistų „Nord Stream“ dujotiekių, klimato kaitai daro tik nedidelį poveikį, tačiau aiškiai pabrėžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo riziką, kurią sukelia iškastinis kuras.
Kokios dujos nuteka?
Gamtinės dujos daugiausia sudarytos iš metano.
Tai yra maždaug 28 kartus efektyvesnės dujos už anglies dioksidą, sukeliančios šiltamio efektą.
Dalis metano, išsiskiriančio iš vamzdžių, vandenyje oksiduosis į CO2, sakė Mančesterio universiteto atmosferos fizikos profesorius Grantas Allenas.
„Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip staigiai ir kokiu kiekiu išsiveržia gamtinės dujos, didžioji dalis dujų pasieks jūros paviršių metano pavidalu“, – sakė jis.
Metanas yra atsakingas už maždaug 30 procentų iki šiol kilusios pasaulinės temperatūros, nors atmosferoje jo yra daug mažiau nei CO2.
Kokio dydžio yra nuotėkis?
Tai kelia daug neaiškumų, kai kurie ekspertai ir organizacijos bandė apskaičiuoti galimą dujų kiekį dujotiekiuose.
Remiantis vienu skaičiavimu, „Nord Stream 2“ vis dar buvo iki 177 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, sakė Allenas.
„Tai nėra mažas dujų kiekis ir reiškia neapgalvotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai prilygsta gamtinėms dujoms, kurias per metus sunaudoja 124 000 JK namų.
„Greenpeace“ naudojo panašius skaičius, kad apytiksliai įvertintų, jog nuotėkio emisijos gali prilygti aštuonių mėnesių bendrai Danijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai.
Londono imperatoriškojo koledžo Chemijos inžinerijos katedros garbės dėstytojas Paulas Balcombe'as teigė, kad vamzdžiuose esančių dujų kiekis svyruoja nuo 150 iki 300 mln. kubinių metrų.
Jis pridūrė, kad jei tik vienas iš vamzdžių visiškai ištuštėtų, tai būtų maždaug dvigubai daugiau nei didžiausias JAV užfiksuotas metano nuotėkis – 2015 m. Aliso kanjono nuotėkis.
Nutekėjimas neabejotinai turės „stiprų tiesioginį atšilimo efektą ir sukels prastą oro kokybę“, teigia Piersas Forsteris, Lidso universiteto Priestley tarptautinio klimato centro direktorius.
Tačiau galiausiai nuotėkio poveikis yra nedidelis, palyginti su kasdieniais nuotėkiais iš prastai prižiūrimų pasaulio dujų tinklų, dėl kurių prarandama apie 10 procentų pasaulio dujų tiekimo.
Ekspertai teigė, kad incidentas dar labiau pabrėžia būtinybę skubiai pereiti nuo teršiančio iškastinio kuro, kad būtų galima kovoti su klimato kaita ir užtikrinti energetinį saugumą.