Saulės audra išmušė skylę Žemės magnetosferoje – tai sukėlė super retą reiškinį, plinta nerealios nuotraukos ir video (Foto, Video)  ()

Lapkričio 3 d. Saulės audra sukėlė laikiną įtrūkimą Žemės magnetiniame lauke. Atsiradusi skylė leido energingoms dalelėms prasiskverbti giliai į planetos atmosferą ir suformuoti itin retas rožines pašvaistes.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Neseniai virš Norvegijos naktinį dangų nušvietė itin retų rožinių pašvaisčių sprogimas po to, kai Saulės audra smogė į Žemę ir išplėšė skylę planetos magnetiniame lauke. Dėl pažeidimo labai energingos Saulės dalelės prasiskverbė į atmosferą giliau nei įprastai, sukeldamos neįprastų spalvų šviesas.

Stulbinantį šviesų šou lapkričio 3 d. pastebėjo kelionių grupė, vadovaujama Markuso Variko, šiaurės pašvaistės gido iš „Greenlander“ kelionių kompanijos, įsikūrusios netoli Tromsės Norvegijoje. Gyvybingos pašvaistės išryškėjo apie 18 val. vietos laiku ir truko maždaug 2 minutes, pasakojo Varikas.

„Tai buvo stipriausios rožinės pašvaistės, kurias aš mačiau per daugiau nei dešimtmetį vestų turų“, – sakė Varikas. „Tai buvo nereali patirtis“.

Rožinės pašvaistės atsirado netrukus po to, kai magnetosferoje atsirado nedidelis įtrūkimas – nematomame Žemę supančiame magnetiniame lauke, kurį sukuria planetos skysto metalo šerdis. Mokslininkai pažeidimą aptiko po to, kai lapkričio 3 d. į Žemę pasiekė nedidelė G-1 klasės saulės audra.

 

Pašvaistės susidaro, kai aplink magnetosferą teka labai energingų įkrautų dalelių, vadinamų Saulės vėju, srautai. Planetos magnetinis laukas apsaugo mus nuo kosminės spinduliuotės, tačiau Šiaurės ir Pietų ašigalių skydas natūraliai yra silpnesnis, todėl Saulės vėjas gali prasiskverbti per atmosferą – paprastai 100–300 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus.

 

Kai Saulės dalelės praeina per atmosferą, jos stipriai įkaitina dujas, kurios ryškiai šviečia naktiniame danguje.

Pašvaistės dažniausiai atrodo žalios, nes deguonies atomai, kurių gausu toje atmosferos dalyje, kurią paprastai pasiekia saulės vėjas, sužadinti išskiria tą atspalvį. Tačiau per neseniai įvykusią Saulės audrą dėl įtrūkimo Žemės magnetosferoje Saulės vėjas galėjo prasiskverbti žemiau 100 km, kur daugiausiai yra azoto dujų. Dėl to pašvaistės skleidė neoninį rausvą švytėjimą, nes įkrautos dalelės daugiausia suskaidė į azoto atomus.

 

 

Magnetosferos skylė užsidarė maždaug po 6 valandų po pirmojo atsivėrimo. Per tą laiką danguje virš Švedijos taip pat iškilo keista mėlynos šviesos juosta, kur ji nejudėdama kabėjo danguje apie 30 minučių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(15)
(0)
(15)

Komentarai ()