Mokslininkai skelbia sensaciją: Visata galėjo prasidėti dar iki „Didžiojo Sprogimo“ – kas buvo iki to? ()
Tarptautinė tyrėjų komanda teigia, kad mūsų supratimą apie visatos kilmę gali prireikti šiek tiek atnaujinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip išsamiai aprašyta naujame „The Astrophysical Journal Letters“ publikuotame straipsnyje, visata galėjo prasidėti „didžiuoju šuoliu“, o ne „didžiuoju sprogimu“.
Trumpai tariant, mokslininkai teigia, kad kosmosas galėjo gimti pasibaigus ankstesnei kosmologinei fazei – didžiuliam šuoliui – o ne dėl eksponentinės erdvės-laiko infliacijos.
„Infliacija teoriškai pagrįsta siekiant paaiškinti įvairias problemas, susijusias su vadinamojo karštojo Didžiojo sprogimo modelio koregavimu. Tai taip pat paaiškina mūsų visatos struktūros kilmę dėl kvantinių svyravimų“, – sako Kembridžo universiteto astrofizikas Sunny Vagnozzi.
Tačiau, kaip teigia Vagnozzi, vis dar yra galimybė įrodyti, kad teorija klaidinga, nepaisant to, kad galime atmesti „individualius infliacijos modelius“.
Straipsnyje teigiama, kad žmonija turėtų toliau tyrinėti kosminį mikrobangų foną, kai kuriuos elektromagnetinius likučius, susijusius su ankstyviausiais Visatos vystymosi etapais.
Europos kosmoso agentūros Plancko palydovas mikrobangų foną pradėjo matuoti dar 2013 m., o rezultatai tyrėjams iškart pasirodė kiek įtartini.
„Kai buvo paskelbti Plancko palydovo rezultatai, jie buvo laikomi kosminės infliacijos patvirtinimu“, – pranešime teigė Harvardo universiteto astronomas Avi Loebas, taip pat dirbęs prie šio tyrimo. „Tačiau kai kurie iš mūsų ginčijosi, kad rezultatai gali rodyti kaip tik priešingai.“
Tačiau kol nepamatysime visatos tokios, kokia ji buvo iškart po tariamo Didžiojo sprogimo, mes tiksliai nežinosime.
Loebas pažymi, kad tikroji stebimos visatos riba yra atstumu, kurį bet koks signalas galėtų nukeliauti šviesos greičiu per 13,8 milijardo metų nuo visatos gimimo. Dėl išsiplėtimo šis kraštas dabar yra 46,5 milijardo šviesmečių atstumu.
„Šio regiono sferinis tūris panašus į archeologinę vietovę. Kuo giliau mokslininkai jį tyrinėja, tuo ankstesnį kosminės istorijos sluoksnį jie atranda iki Didžiojo sprogimo, atspindinčio baigtinį horizontą. Kas slypi už horizonto, nežinoma. Trumpai tariant, turime gilintis, kad išstudijuotume visatos prigimtį iškart po jos sukūrimo. Bet net jei galėsime į tai pažvelgti, mums bus sunku atspėti, kas buvo prieš tai. Norint teisingai suprasti, kas buvo anksčiau, reikia nuspėjamosios kvantinės gravitacijos teorijos, kurios mes neturime“, – sakė Loebas.
Tyrėjai siūlo ieškoti kosminio gravitoninio fono, susidedančio iš laisvai besisukančių gravitonų, hipotetinių elementariųjų dalelių, kurios galėtų paaiškinti gravitacinę sąveiką.
Mokslininkai tikisi, kad kosminis gravitoninis fonas galėjo egzistuoti nuo pat visatos sukūrimo. Remiantis Didžiojo sprogimo teorija, jis galėjo išsisklaidyti tiek, kad jo nebebuvo galima aptikti. Taigi, jei mokslininkai tai aptiktų, jie galėtų visiškai atmesti Didžiojo sprogimo teoriją.
Tačiau norint aptikti kosminį gravitoninį foną, prireiktų itin sudėtingos technologijos, kurios tiesiog dar nėra – tačiau tai netrukdytų mąstyti keliais žingsniais į priekį.
