Visada žvali ir besišypsanti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reabilitologė Teresė Palšytė žiemos stingulio nejaučia, ji ir kitiems pataria, kaip jo atsikratyti.

Gydytoja sako, kad šiuo sezonu yra natūralu būti mieguistiems ir slogios nuotaikos: gauname mažiau šviesos, tenka taikytis prie pakitusių bioritmų. Žiemą net miegoti turėtume ilgiau nei įprastai. Kad sparčiau išsibudintume, reikėtų užsidegti kuo ryškesnę šviesą. Be to, pravartu pasekti mūsų mažųjų draugų - naminių gyvūnų - pavyzdžiu ir tiesiog lovoje smagiai pasirąžyti, pasitampyti, pasukioti kojas per čiurnas, rankas per riešus, stipriai patrinti rankų bei kojų pirštus, nes juose yra labai daug aktyvių taškų.

Išsijudinti padeda ir kontrastinis dušas. "Bet maksimalizmas čia nėra būtinas. Darykime tai, kas patinka. Tad pakaks, jei bent veidą nusiprausime šaltu vandeniu", - patarė reabilitologė.

Judėti tinkamai apsirengus

"Ir dar - papusryčiaukime, o keliaudami į darbą viešuoju transportu išlipkime stotele anksčiau: pasivaikščiokime žvalgydamiesi į gražiai apšerkšnijusius medžius. Taip gausime gerų emocijų, reikalingos šviesos, pajudėsime", - sakė T.Palšytė.

Gydytoja pabrėžė, jog ir žiemą nederėtų pamiršti, kad mūsų sveikatos pagrindas - fizinis aktyvumas. Nesvarbu, kad šalta. Juk sakoma: nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga. "Ruošiantis į lauką, ypač žiemą, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle. Tada tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinę fizinį aktyvumą bei atvėsę, galime peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas ir prigludęs prie kūno. Medvilnė džiūva lėčiau, tad verčiau pasivilkti drabužį iš plonos vilnos ar natūralaus šilko. Vidurinis aprangos sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis, trečiasis - išorinis - tarsi koks kiautas saugoti nuo sniego ar lietaus. Labai svarbu ir tinkami batai. Jie neturi spausti, tad rekomenduojami šiek tiek didesni, neperšlampamu padu.

Prisiminkime vaikiškumą

"Žiemą pabūkime žaismingesni - išeikime su vaikais pavažinėti rogutėmis, dalyvaukime sniego gniūžčių mūšyje. Taip ne tik pajudėsime, bet ir pabendrausime, gausime teigiamų emocijų. Leisdamiesi nuo kalniuko, šaukdami iš netikėtumo atsikratysime neigiamų jausmų, o kopdami į kalniuką pasportuosime", - teigė T.Palšytė.

Ji patarė dar vieną - kiek netikėtą - fizinio aktyvumo būdą: kasti sniegą. Išvalyti ne tik savo, bet ir kaimyno automobilio vietą. "Kaimynui bus gerai, o jūs - pasportuosite", - šypsojosi reabilitologė.

Mėgsta pajudėti

Žiemą ji nesijaučia labiau prislėgta nei kitais metų laikais. Mat daro tai, ką pataria ir kitiems: budinasi prie ryškios lempos šviesos, pasirąžo lovoje, šaltu vandeniu prausia veidą. Vykdama į darbą išlipa dviem stotelėmis anksčiau - taip randa progą pasivaikščioti. Po darbo, dažniausiai penktadieniais, ir visus 15 kilometrų iki namų eina pėsčiomis. Be to, Santariškių klinikų reabilitologai kasdien susirenka pusvalandį pasimankštinti. Tarp jų - ir T.Palšytė. Žiemą gydytoja eina pasivažinėti rogutėmis su kaimynų vaikais. O dėl maitinimosi jos nuostata tokia: reikia valgyti tai, ko labai norisi.

Komentarai (3)