Visata spinduliuoja dvigubai daugiau šviesos, nei turi būti: mokslininkai rado netikėtą šaltinį ()
Kol kas tai tik teorija, tačiau artimiausiu metu ji gali būti įrodyta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 2006 metais NASA erdvėlaivis „New Horizons" pajudėjo į Saulės sistemos kraštą. Jau 2015 m. šis prietaisas pasiekė Plutoną, o paskui nuskrido dar toliau, o būtent ten, prie Saulės sistemos ribos jo prietaisai užfiksavo kažką keisto. Netikėtas buvo kosminio optinio fono šviesos kiekis, kuris pasirodė dvigubai didesnis nei tikėtasi. Ir mokslininkai mano, jog tai gali būti susiję su paslaptinga tamsiąja medžiaga, rašo „ScienceAlert".
Kosminis optinis fonas yra šviesa, kurią skleidžia visi šviesos šaltiniai visatoje, esantys už Paukščių Tako ribų. Būdamas tarpžvaigždinėje erdvėje erdvėlaivis „New Horizons" užfiksavo labai silpną šio fono švytėjimą. Tačiau bet kuriuo atveju šviesos kiekis buvo 2 kartus didesnis, nei tikėjosi astronomai. Amerikiečių mokslininkai pristatė naują tyrimą, kuriame šio reiškinio priežastį aiškina kaip šalutinį tamsiosios medžiagos sąveikos produktą.
„Galbūt tai yra pirmasis žingsnis siekiant suprasti, kas ji iš tikrųjų yra", - sako Jose Luisas Bernalis iš Johns Hopkins universiteto, JAV.
Tamsioji medžiaga astronomus persekioja dešimtmečius, nes jos negalima pamatyti tiesiogiai, tačiau ji tikrai egzistuoja ir yra atsakinga už žymiai stipresnę gravitaciją, nei jos sukuria įprasta materija. Pavyzdžiui, galaktikos sukasi greičiau nei turėtų dėl įprastos materijos gravitacijos, todėl astronomai mano, jog tokio galaktikų elgesio neįmanoma paaiškinti be nematomos medžiagos poveikio.
Tačiau iš ko susideda tamsioji medžiaga, vis dar diskutuojama, nors šiuo klausimu yra daug teorijų. Vienas iš tokių pasiūlymų yra tas, kad tamsioji medžiaga yra sudaryta iš hipotetinių dalelių, vadinamų aksionais.
Teoriškai aksionas (hipotetinė bozoninė vieningojo lauko elementarioji dalelė, turinti mažą masę ir nulinį elektros krūvį) tam tikrame masės diapazone turėtų elgtis lygiai taip pat, kaip ir tamsioji medžiaga, teigia mokslininkai. Jį galima aptikti, nes teoriškai, esant stipriam magnetiniam laukui, jis skyla į fotonų porą (šviesos dalelę).
Tačiau problema ta, kad reikia atskirti šios šviesos šaltinius nuo kitų visatos šaltinių. Ir čia gali padėti kosminis optinis fonas. Šviesa šiame fone labai silpna ir sunkiai pagaunama, tačiau erdvėlaivio „New Horizons" instrumentai gali susidoroti su šia užduotimi.
Modeliavimas parodė, kad esant tam tikram masių diapazonui, aksionai gali sukurti Visatoje tokį papildomą šviesos kiekį.
„Manome, kad erdvėlaivio „New Horizons" prietaisai ateityje galės pateikti mums daugiau duomenų. Jei už šio šviesos pertekliaus slypi tamsioji medžiaga, tada ji turėtų sukurti labai stiprų signalą, suirdama į fotonus. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime patikrinti savo teoriją", – sako L. Bernalis.
