Kas buvo pirmasis cheminis produktas žmonijos istorijoje? Be jo neapsieiname ir šiandien ()
Ant šumerų molinės lentelės, kurios amžius – daugiau nei 4500 metų, užfiksuotas receptas yra vienas pirmųjų žmonijos istorijoje chemijos produktų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Sumaišyti aliejų, augalų pelenus, pavyzdžiui, palmių medžių, ir visa tai virti tol, kol šis mišinys pavirs riebaluota mase.
Ant ugnies kaitinama masė pavirsta vandenyje netirpstančia medžiaga, kuri pašalina purvą“, – taip skamba receptas.
Spėjama, kad Vakarų Azijoje, Mesopotamijoje, gyvenę šumerai buvo pirmieji, kurie savo drabužius skalbė muilu. Bet pirmiausia jie muilą, kaip vėliau ir arabai, naudojo kaip medicinos priemonę gydydami odos ligas.
Pirmąjį tikrą muilą – šarmų pagrindu – dar iki mūsų eros pradžios pradėjo naudoti galai ir germanai, bet jie vietoj aliejaus naudojo gyvūnų riebalus.
Jų sukurtas muilo gamybos principas naudojamas iki šių dienų.
Germanų muilo pasta Romoje buvo pageidaujama kaip plaukų pomada. Tai, kad ja galima ir plauti, romėnai sužinojo tiktai po daugiau nei 100 metų.
I amžiuje geriausias muilas buvo gaminamas iš ožkos riebalų ir buko pelenų. Gyvūniniai riebalai ir medžio pelenai labai ilgai buvo pagrindinė muilo žaliava.
IX amžiuje muilo gamybos centru tapo Marselis Prancūzijoje. Po 500 metų didžiausio muilo eksportuotojo laurus skynė Venecija. Itališkas aromatinių medžiagų prisotintas produktas buvo laikomas prabangos preke.
Pramoniniu būdu Vakarų Europoje muilas pradėtas gaminti XV amžiuje. Pirmosios didžiosios dirbtuvės įkurtos Sevilijoje ir Malagoje, kiek vėliau – Venecijoje. XIX a. pabaigoje muilo gamyba padidėjo atradus pigesnį sulfatinį sodos gavimo būdą. Šis atradimas tapo pagrindu galingai muilo pramonei plėtotis.
Lietuvoje XIX a. geros kokybės muilas dar buvo prabangos prekė, bet prastesnio ūkinio lengvai galėjo pasigaminti kiekviena šeimininkė.
Štai kas rašyta apie muilo gamybą Kupiškio rajone XX a. pirmoje pusėje: „Muilo virimas vaikams labai patikdavo. Atsiveždavo tėvelis „muilo akmens“, įvairių dėžučių nuo konservų.
Pjaustydavome lašinius, virdavome muilą prie šulinio iškastoje duobėje ant rinkių bidone. Išvirtą išpilstydavome, aušinome, o vėliau prausėmės, skalbėme nosinaites, skareles ir kojinaites.“
Pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos tik XIX a. pradžioje.
1927 m. veikė 15 muilą verdančių įmonių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
