Praėjus beveik 12 metų po Fukušimos branduolinės katastrofos, Japonijos valdžios institucijos ruošiasi išleisti apdorotas radioaktyvias nuotekas į Ramųjį vandenyną, rašo sciencealert.com.

Taip bus sumažintas spaudimas daugiau kaip 1 000 saugyklų, todėl atsiras labai reikalingos vietos kitiems svarbiems padarinių likvidavimo darbams. Tačiau planas sulaukė prieštaringų vertinimų.

Jau anksčiau skelbta, kad Japonijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad reguliavimo institucijos nusprendė, jog saugu išleisti vandenį, kuriame nebus daugumos radioaktyviųjų izotopų. Tačiau vandenyje vis tiek liks tričio – sunkiai atskiriamo vandenilio izotopo – pėdsakų.

Japonijos vyriausybės planas sulaukė aršaus vietos žvejų profsąjungų pasipriešinimo, nes vandens išpylimas gali turėti įtakos jų pragyvenimo šaltiniams.

Pietų Korėja ir Kinija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šios idėjos.

Kiek yra vandens ir kas jame yra?

Fukušimos saugyklų rezervuaruose yra 1,3 mln. tonų vandens, o tai prilygsta maždaug 500 olimpinio dydžio plaukimo baseinų.

Užterštas vanduo kasdien susidaro dėl nuolatinio reaktoriaus aušinimo. Užterštas gruntinis vanduo taip pat kaupiasi pažeistų reaktorių pastatų rūsiuose.

Vanduo valomas taikant technologiją, vadinamą ALPS (Advanced Liquid Processing System). Taip pašalinama didžioji dalis probleminių elementų.

ALPS valymas gali būti kartojamas tol, kol koncentracija bus mažesnė už teisės aktais nustatytas ribas. Nepriklausoma TATENA stebėsena užtikrins, kad prieš išleidžiant vandenį būtų laikomasi visų reikalavimų.

Pagrindinis po valymo likęs radioaktyvusis teršalas yra tritis – radioaktyvioji vandenilio (H) forma, kurią sunku pašalinti iš vandens (H₂O). Nėra technologijos, kuri leistų pašalinti pėdsakinius tričio kiekius iš šio vandens kiekio.

Tričio pusėjimo (laiko, per kurį medžiagą sudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus) trukmė yra 12,3 metų, t. y. praeina 100 metų, kol radioaktyvumas tampa nereikšmingas. Tokį ilgą laiką saugoti vandenį nerealu, nes jo tūris yra per didelis. Ilgesnis saugojimas taip pat padidina atsitiktinio nekontroliuojamo išmetimo riziką.

Kaip ir visiems radioaktyviesiems elementams, yra nustatyti tarptautiniai saugaus tričio kiekio standartai. Skysčiams jie matuojami Bq litre, kur vienas Bq (bekerelis) reiškia vieną radioaktyvųjį skilimą per sekundę.

Japonijos valdžios institucijos pasirinko konservatyvią 1 500 Bq litre koncentracijos ribą, kuri yra septynis kartus mažesnė už Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą 10 000 Bq litre geriamojo vandens ribą.

Kodėl leidžiama į vandenyną išleisti tričio?

Vienas stebinantis dalykas, susijęs su radiacija, yra tai, kokia ji paplitusi. Beveik viskas, įskaitant orą, vandenį, augalus, rūsius ir granitinius stalviršius, yra tam tikru laipsniu radioaktyvu. Netgi tolimojo oro linijų skrydžio metu kiekvienas lėktuve esantis žmogus gauna kelių krūtinės ląstos rentgeno spindulių vertės radiaciją.

Kalbant apie tritį, dėl natūralių procesų atmosferoje kasmet susidaro 50–70 peta-bekerelių (PBq) tričio. Šį skaičių sunku suvokti, todėl naudinga jį įsivaizduoti kaip gryno tričio gramus. Naudodami perskaičiavimo koeficientą 1 PBq = 2,79 g, matome, kad kasmet natūraliai susidaro 150–200 g (5,3–7,1 uncijos) tričio.

Žvelgiant į Ramųjį vandenyną, vandenyje jau yra apie 8,4 kg (3 000 PBq) tričio. Palyginimui, bendras tričio kiekis Fukušimos nuotekose yra gerokai mažesnis – apie 3 g (1 PBq).

Japonijos valdžios institucijos neplanuoja išleisti viso vandens iš karto. Vietoj to kasmet planuojama išleisti tik 0,06 g (22 TBq) tričio. Palyginti su Ramiojo vandenyno vandenyne jau esančiu radioaktyvumu, planuojamas metinis išmetimas yra tiesiog lašas vandenyne.

Dabartinis tričio radioaktyvumo lygis Ramiajame vandenyne nekelia susirūpinimo, todėl nedidelis kiekis, kurį papildys Fukušimos vanduo, nepadarys jokios žalos.

Be to, tričio indėlis į bendrą vandenynų radioaktyvumą yra labai nedidelis. Vandenynų radioaktyvumą daugiausia lemia kalis – elementas, būtinas gyvybei ir esantis visose ląstelėse. Ramiajame vandenyne yra 7,4 mln. PBq kalio radioaktyvumo, t. y. daugiau nei 1 000 kartų daugiau nei tričio.

Kaip kitos šalys valdo tričio išmetimą?

Visose branduolinėse elektrinėse susidaro šiek tiek tričio, kuris įprastai išmetamas į vandenyną ir kitus vandens telkinius. Susidarantis kiekis priklauso nuo reaktoriaus tipo.

Verdančio vandens reaktoriuose, pavyzdžiui, Fukušimos reaktoriuje, tričio susidaro palyginti nedaug. Kai veikė Fukušima, nustatyta, kad per metus į aplinką gali būti išleidžiama ne daugiau kaip 22 TBq tričio. Šis kiekis yra gerokai mažesnis už žalą galintį sukelti lygį, tačiau šio tipo elektrinėms jis yra pagrįstai pasiekiamas.

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės Heysham atominėje elektrinėje nustatyta 1 300 TBq per metus riba, nes šio tipo dujomis aušinamame reaktoriuje susidaro daug tričio. Heysham jau 40 metų išleidžia tritį, kuris nedaro žalos žmonėms ir aplinkai.

Netoliese esančiose atominėse elektrinėse metinis tričio išmetimas gerokai viršija Fukušimoje siūlomą kiekį. Fučingo elektrinė Kinijoje 2020 m. išmetė 52 TBq, o Kori elektrinė Pietų Korėjoje 2018 m. – 50 TBq.

Kiekviena iš šių elektrinių išmeta daugiau nei du kartus didesnį kiekį, nei planuojama išmesti iš Fukušimos.

Ar yra kitų priežasčių, dėl kurių neišleidžiamas vanduo?

Apie prieštaravimus dėl planuojamo išleidimo plačiai rašė žiniasklaida. Žurnalas TIME neseniai paaiškino, kaip Ramiojo vandenyno salų tautos jau dešimtmečius kovoja su Šaltojo karo branduolinių bandymų palikimu.

Dienraštis „The Guardian“ paskelbė Ramiojo vandenyno regiono aktyvistų nuomonę, kurioje jie teigė, kad jei atliekos yra saugios, tuomet „išpilkite jas Tokijuje, išbandykite Paryžiuje ir saugokite Vašingtone, tačiau Ramiojo vandenyno regionas turi likti be branduolinių medžiagų“.

Tačiau Ramiajame vandenyne visada buvo radioaktyvių medžiagų. Papildomas radioaktyvumas, kuris bus pridėtas iš Fukušimos vandens, padarys mažiausios žalos.

Ramiojo vandenyno salų forumas, pasirinkęs kitokį toną, pavedė ekspertų grupei teikti nepriklausomas technines konsultacijas ir rekomendacijas bei padėti spręsti su nuotekomis susijusias problemas.

Ekspertų grupė kritiškai įvertino Japonijos valdžios institucijų pateiktų duomenų kiekį ir kokybę ir patarė Japonijai atidėti būsimą nuotekų išleidimą.

Nors pritariame nuomonei, kad moksliniai duomenys galėtų būti patobulinti, mūsų vertinimu, ekspertų grupė nepagrįstai kritiškai vertina išleidimą į vandenyną.

Pagrindinis dalykas, kurio trūksta ataskaitoje, yra perspektyvos pojūtis. Viešame ekspertų grupės seminare, kurį galima rasti „YouTube“, pateikiama tik dalis mūsų pateikto konteksto. Neaptariamas esamas vandenyne esantis tričio kiekis ir nutylimas kalio dominavimas.

Daugiausia pagrįstų pastabų pateikta dėl ALPS veikimo. Tai daugiausia susiję su stronciu-90 ir ceziu-137, kurie yra pagrįstai susirūpinimą keliantys izotopai.

Tačiau ekspertų grupė daro prielaidą, kad valdžios institucijos nežino, kas yra rezervuaruose, ir kad ALPS neveikia tinkamai. Iš tikrųjų yra daug viešos informacijos abiem temomis. Galbūt ją būtų galima pertvarkyti aiškiau, kad kiti galėtų suprasti. Tačiau ekspertų grupės padarytos išvados sudaro klaidingą įspūdį.

Svarbiausias dalykas, kurio komisija nepastebi, yra tai, kad užterštą vandenį galima pakartotinai praleisti per ALPS, kol jis bus saugus išleisti į aplinką. Kai kurioms talpykloms pakanka vieno praėjimo, o kitoms reikia papildomų ciklų.

Žemės drebėjimas buvo pagrindinė ekologinė nelaimė, kurios padarinius planeta spręs dešimtmečius. Mūsų nuomone, Fukušimos nuotekų išleidimas šios katastrofos nepadidina.

Nesunku suprasti, kodėl žmonės nerimauja dėl radioaktyvių skystų atliekų išleidimo į vandenyną perspektyvos. Tačiau vanduo nėra pavojingas. Patys bjauriausi elementai buvo pašalinti, o tai, kas liko, yra kuklu, palyginti su natūraliu radioaktyvumu.

Tikimės, kad mokslas nugalės ir Japonijai bus leista tęsti atkūrimo procesą.

Komentaro autoriai: Nigelas Marksas, Kertino universiteto fizikos docentas, Brendanas Kenedis, Sidnėjaus universiteto chemijos profesorius, ir Tonis Irvinas, Australijos nacionalinio universiteto branduolinių reaktorių ir branduolinio kuro ciklo garbės docentas.

Komentarai ()