Tyrėjai rado naujų įrodymų hipotezei, kad prieš 200 mln. metų dinozaurų išplitimą Žemėje paskatino didelis ugnikalnių aktyvumas, skelbia BBC. Nuo tada apie 160 mln. metų dinozaurai buvo dominuojantys stuburiniai gyvūnai mūsų planetoje.

Surandama vis daugiau įrodymų, jog šie gyvūnai išnyko, kai į Žemę nukrito asteroidas, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl veiksnių, sudariusių sąlygas dinozaurams išplisti.

Žurnale „PNAS“ paskelbtame tyrime teigiama, kad išsiveržus daugybei ugnikalnių, pasikeitė klimatas, todėl pradėjo masiškai nykti krurotarzai - gyvūnai, kurie buvo pagrindiniai dinozaurų priešai.

Krurotarzai priklauso triaso periode atsiradusiai archozaurų grupei. Tai ankstyvieji ropliai, užkariavę tuometinį pasaulį, o iki šių dienų išliko tik tolimi jų "anūkai" - krokodilai, aligatoriai, kaimanai. Jų klestėjimo laikais triaso periode dinozaurai buvo nedidukai gyvūnai ir patys niekaip negalėjo išsikovoti dominuojančios padėties tuometinėje ekosistemoje. Kas gi padėjo išplisti archozaurams - vieningos teorijos nėra. Kai kurios hipotezės teigia, jog tam pasitarnavo ištobulinta kvėpavimo sistema, kurią ir dabar turi paukščiai bei aligatoriai.

Tačiau triaso periodo pabaigoje įvyko masinis archozaurų nykimas - spėjamų priežasčių yra kelios, bet dabar papildomo svorio įgauna hipotezė apie suaktyvėjusią vulkanų veiklą.

Moksliniame straipsnyje, kurį parašė mokslininkai iš JAV ir Taivano, pateikiami šią prielaidą pagrindžiantys pavyzdžiai – augalinės kilmės lipidai ir nuosėdinėse uolienose rasta mediena su sustingusios lavos sluoksniais.

Šie lavos sluoksniai datuojami triaso laikotarpio pabaiga, kai išnyko apie 50 proc. visų sausumos keturkojų gyvūnų, 50 proc. sausumos augalų bei 20 proc. jūros gyvūnų.

Mokslininkai ištyrė, kaip šiuo ugnikalnių aktyvumo laikotarpiu kito du skirtingi anglies izotopai. Paaiškėjo, kad „sunkesnę“ anglies formą pakeitė „lengvesnė“.

Mokslininkai kol kas neišsiaiškino, kodėl gyvūnai ir augalai išnyko, o dinozaurai išgyveno. Viena iš hipotezių – jiems tiesiog pasisekė.

Komentarai (0)