Žemės magnetinio lauko pokyčiai galėjo lemti masines gyvūnų mirtis?  (1)

Masinius gyvūnų išmirimus, tame tarpe ir dinozaurų išnykimą nulėmė Žemės magnetinio lauko pokyčiai. Bent tokias išvadas pateikė Rusijos mokslų akademijos Žemės fizikos instituto darbuotojo Vladimiro Pavlovo vadovaujama mokslininkų grupė - apie jos darbo rezultatus grupės vadovas pranešė Rusijos mokslų akademijos prezidiumui pateiktoje ataskaitoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tiesa, tarptautinė mokslininkų grupė visai neseniai peržvelgusi per 20 metų surinktus įrodymus, atmetė visas alternatyvias dinozaurų išnykimo hipotezes ir patvirtino, jog tai galėjo nutikti tik dėl nukritusio asteroido. Tačiau asteroidui negalima suversti kaltės dėl ankstesnių gyvybės išnykimų – galbūt prie jų tikrai prisidėjo Žemės magnetinio lauko pokyčiai?

V. Pavlovo pranešime teigiama, jog buvo nustatyta, kad gyvūnai masiškai išmirdavo praėjus 20-30 mln. metų po to, kai pasibaigdavo superchronas. Superchronas – tai laikotarpis, kai planetos geomagnetinio lauko kryptis nesikeičia – nevyksta inversijos, t.y., žemės polių pasikeitimas, rašoma „ITAR-TASS“ agentūros parengtame pranešime.

Mokslininkai mano, kad šis reiškinys yra vienas svarbiausių ir paslaptingiausių geomagnetinio lauko reiškinių. Žinoma, kad polių kaita nėra dėsninga: pavyzdžiui, kartais per milijoną metų poliai keičiasi 5-6 kartus, bet yra laikotarpių, kai poliai 10 milijonų metų užstringa vienoje iš dviejų galimų stacionarių būsenų.

Mokslininkai apibendrina, kad dabartinio mokslo žiniomis Žemės istorijoje tokių superchronų buvo trys. Kiekvieną kartą juos lydėjo gyvų būtybių mirtys. Pavyzdžiui, per taip vadinamą „Permo katastrofą“, remiantis skirtingais skaičiavimais, išmirė nuo 75 proc. iki 90 proc. tuometinės Žemės gyvybės. Gyvybės išnykimą gali nulemti ne tiesioginis magnetinių polių pasikeitimas, bet dėl to įvykstančios kitos gamtinės katastrofos – pavyzdžiui, masinis ugnikalnių išsiveržimas. O tai jau neprieštarautų ir kitų mokslininkų tyrimams – pastaruoju metu vis daugiau surandama įrodymų, jog dėl stipriai išaugusios vulkaninės veiklos triaso periode išnyko archozaurai, o jų vietą užėmė dinozaurai.

Tiesa, kol kas mokslininkams magnetinio polio dėsningumai nėra visai aiškūs. Kaip rodo geologiniai duomenys, inversiją lemia Žemės branduolio išorinių sluoksnių nestabilumas. Superchrono laikotarpiu Žemės magnetiniai poliai išlieka nepakitę, o po staiga viskas keičiasi – vyksta labai stiprūs dinaminiai procesai, sukeliantys eilę gamtinių katastrofų.

Mokslininkų manymų, tokius procesus nulemia geologiniai procesai tarp Žemės branduolio ir mantijos – po truputi ima plėstis tarpsluoksnis, kuris pasiekęs tam tikrą ribą suyra. Dėl to branduolys ima stipriai kaitinti Žemės mantiją – tuo pačiu stiprėja jos aktyvumas bei temperatūra. Tai ir sukelia padidintą vulkaninį aktyvumą bei geomagnetinius pokyčius. Tokie procesai žymi superchrono pabaigą.

Šias įdomias išvadas mokslininkai padarė tyrinėdami kalnų masyvus, kuriuose galima surasti natūralios kilmės uolienų, turinčių „magnetinę atmintį“. Mokslininkų manymu, dabar Žemėje yra pastovus geomagnetinio lauko laikotarpis. Nors superchrono dėsningumai nėra aiškūs, tačiau spėjama, kad inversijos gali vykti kas 150-170 milijonų metų. Vadinasi, iki sekančių katastrofų dar lieka 80-100 milijonų metų.

(2)
(0)
(2)

Komentarai (1)