Pirmadienio nemėgsta daug žmonių – po poros laisvų dienų daugeliui iš mūsų sunku grįžti prie savo rutinos ir darbinių pareigų. Tačiau yra gera žinia – tai galima pakeisti.

Kaip rašo sciencealert.com, nors ne visada galite pakeisti savo darbotvarkę ar įsipareigojimus, kad pirmadieniai taptų patrauklesni, galite „perprogramuoti“ savo smegenis, jog apie savaitę galvotumėte kitaip.

Mūsų smegenys mėgsta nuspėjamumą ir rutiną. Tyrimai rodo, kad rutinos trūkumas siejamas su blogėjančia savijauta ir psichologinėmis kančiomis.

Smegenims nereikia per daug stengtis prisitaikant prie savaitgalio laisvės ir rutinos trūkumo, tačiau visai kas kita, kai grįžtama prie mažiau malonios veiklos, pavyzdžiui, darbų sąrašo pirmadienio rytą.

Eikite miegoti tuo pačiu metu

Vienas iš būdų prisitaikyti prie pokyčių po savaitgalio – įvesti rutiną, kuri tęsiasi visą savaitę.

Tai gali būti mėgstamos televizijos laidos žiūrėjimas, užsiėmimas sodininkyste arba ėjimas į sporto klubą. Šiuos dalykus naudinga daryti kasdien tuo pačiu metu.

Kita svarbi rutina, kurią reikia nusistatyti, susijusi su miegu. Tyrimai rodo, kad ėjimas miegoti kasdien tuo pačiu metu gali būti svarbus norint nejausti įtampos artėjant pirmadieniui.

„Miego režimo pokyčiai savaitgaliais sukelia socialinį „jet lag‘ą.“ Pavyzdžiui, vėlesnis nei įprastai ir ilgesnis miegas laisvomis dienomis gali sukelti neatitikimą tarp jūsų biologiniu laikrodžio ir socialinių pareigų. Tai susiję su didesniu streso lygiu pirmadienio rytą“, – rašo sciencealert.com.

Stenkitės laikytis nustatyto ėjimo miegoti ir kėlimosi laiko, venkite snausti dieną. Prieš miegą taip pat galite susikurti 30 minučių trukmės „nusiraminimo“ rutiną, išjungdami skaitmeninius prietaisus ir taikydami atsipalaidavimo technikas.

Valdykite hormonų išsiskyrimą

Hormonai taip pat gali turėti įtakos tam, kaip jaučiamės pirmadieniais.

Pavyzdžiui, kortizolis yra labai svarbus daugiafunkcinis hormonas. Jis padeda mūsų organizmui kontroliuoti medžiagų apykaitą, reguliuoti miego ir budrumo ciklą ir reaguoti į stresą.

Paprastai jis išsiskiria likus maždaug valandai iki pabudimo, o paskui jo kiekis sumažėja iki kito ryto, nebent patiriame stresą.

Esant ūmiam stresui mūsų organizmas išskiria ne tik kortizolio, bet ir adrenalino. Tuomet sparčiai plaka širdis, prakaituoja delnai, žmogus gali reaguoti impulsyviai. Tuo metu mūsų smegenis „užgrobia“ migdolinė liauka (maža migdolo formos sritis smegenų apačioje). Ji sukuria itin greitą emocinį atsaką į stresą dar prieš tai, kai mūsų smegenys spėja apdoroti ir pagalvoti, ar to reikėjo.

Tačiau suaktyvinus smegenų prefrontalinę žievę, reakcija bus sušvelninta, jei realios grėsmės nėra.

Todėl neturėtų stebinti, kad kortizolio kiekis, išmatuotas visą darbo dieną dirbančių asmenų seilių mėginiuose, paprastai būna didesnis pirmadieniais ir antradieniais, o mažiausias – sekmadieniais.

Kortizolio, kaip streso hormono, kiekis svyruoja kasdien, bet ne nuolat. Darbo dienomis, vos tik pabudus, kortizolio lygis smarkiai pakyla, o svyravimai paprastai būna didesni nei savaitgaliais.

Norėdami su tuo kovoti, turime apgauti migdolinę ląstelę mokydami smegenis atpažinti tik realias grėsmes. Kitaip tariant, turime kuo greičiau suaktyvinti savo prefrontalinę žievę.

Vienas iš geriausių būdų tai pasiekti ir sumažinti bendrą stresą – atsipalaidavimo veikla, ypač pirmadieniais.

Viena iš galimybių yra laiko praleidimas gamtoje – išėjimas į lauką pirmadienį iš pat ryto arba net per pietų pertrauką gali labai pakeisti jūsų požiūrį į savaitės pradžią.

Patariama skirti laiko sau laiko prieš tikrinant telefoną, socialinius tinklus ir naujienas. Prieš veikiant išoriniams stresoriams naudinga palaukti, kol natūraliai sumažės kortizolio pikas, o tai įvyksta praėjus maždaug valandai po pabudimo.

Komentarai ()