Kodėl nusileidimas Mėnulyje negalėjo būti suklastotas? ()
Sąmokslo teorija, kad nusileidimai Mėnulyje iš tikro neįvyko, niekur nedingo – nors ją paneigiančių įrodymų yra labai daug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Idėja, kad nusileidimas Mėnulyje buvo suklastotas, gyvuoja beveik taip pat seniai, kaip ir tikrieji įvykiai, tačiau pastaraisiais metais jos paminėjimai labai sudažnėjo. Pagrindinė to priežastis – mažėjantis pasitikėjimas autoritetais. Po melų apie Votergeitą ir masinio naikinimo ginklus, daugelis žmonių tapo linkę mažiau pasitikėti JAV vyriausybinės agentūromis. Tačiau, užuot ėmę mąstyti kritiškai, kai kurie žmonės tiki viskuo, ką sako atsitiktiniai asmenys „Reddit“ tinkle – ypač jei jie dar prideda „Youtube“ vaizdo įrašą.
Viena iš problemų, susijusių su mito apie suklastotą nusileidimą paneigimu, yra ta, kad egzistuoja ne viena sąmokslo teorija, o daugybė susijusių teorijų. Pagal vienas versijas visas projektas buvo suklastotas ir joks astronautas nepaliko Žemės. Pagal kitas – jie pakilo į Mėnulio orbitą, bet taip ir nenusileido. Pagal dar kitas Mėnulis, kaip ir Žemė, yra plokščias, todėl nusileidimas neva neįmanomas.
„IFLScience“ apžvelgė pagrindines problemas, susijusias su sąmokslo teorijomis, kad išsilaipinimai Mėnulyje – visi šeši, nes žmonės linkę pamiršti, kad jų buvo ne vienas – buvo suklastoti.
Prisidėjo daugybė žmonių
„Apollo“ misijos buvo vienos svarbiausių žmonijos istorijoje. Apskaičiuota, kad prie šio projekto dirbo 400 000 žmonių. Ne visiems iš jų būtų reikėję žinoti tiesą, jei misijos nebūtų buvusios tikros. Pavyzdžiui, žmonės, kurie projektavo ir gamino kosminius kostiumus, būtų galėję manyti, kad jų darbas bus panaudotas, nors preciziškumas, kurio reikėjo, kad kostiumai būtų tinkami šiai užduočiai, neabejotinai būtų padidinęs išlaidas.
Nepaisant to, dešimtys tūkstančių žmonių, pradedant pačiais astronautais ir baigiant filmų kūrėjais, kuriems būtų reikėję suklastoti vaizdus, būtų turėję žinoti (ar sužinoti) tokią paslaptį.
Dauguma nežino, kiek žmonių iš tikro reikėjo kiekvienai tos pirmosios misijos daliai atlikti ir užfiksuoti. Pavyzdžiui, filme „The Dish“ vaizduojama, kad Neilo Armstrongo žingsnių vaizdus iš Mėnulio fiksavo keturių žmonių komanda, dirbusi Parkeso observatorijoje Australijoje. Iš tikrųjų Parkeso komandoje dirbo apie dvi dešimtys žmonių, kurių kiekvienas turėjo būti informuotas, kad atsitiktinai nesužinotų, jog signalas sklinda ne iš Mėnulio, ir neatskleistų tiesos. Be to, garsiąsias nuotraukas iš Mėnulio užfiksavo atskira komanda Honisaklo Kriko stotyje (taip pat Australijoje).
Atgabentos Mėnulio uolienos
Per „Apollo“ misijas iš įvairių Mėnulio dalių paviršiaus buvo atgabenta 380 kilogramų uolienų ir dulkių. Bet kuris geologas, turintis perspektyvų mokslinių tyrimų projektą, gali paprašyti mėginio, ir daugelis taip daro. Projektai, kuriems reikia didelių Mėnulio medžiagos kiekių, paprastai atmetami, tačiau tiems, kurie gali atlikti reikiamą analizę naudodami nedidelius gabalėlius, dažnai suteikiama prieiga ir jų rezultatai skelbiami.
Šie gabalėliai buvo išsamiai tiriami – jie reagavo su reagentais ir buvo tikrinami masių spektrometrais. Rezultatai rodo, kad uolienos susiformavo beorėje ir beveik bevandenėje aplinkoje – nepanašioje į jokią aplinką Žemėje – ir milijardus metų buvo tiesiogiai veikiamos Saulės vėjo. Nebent tūkstančiai geologų visame pasaulyje būtų dalyvavę šioje tariamoje apgavystėje – ir dar uolienas būtų reikėję suklastoti taip, kad tai būtų gerokai pranokę net ir šiuolaikines technologijas.
Mažai tikėtina, kad prieš nusileidimą kas nors būtų galėjęs net nuspėti, kokios sudėties uolienų reikia Mėnulio uolienoms suklastoti. Be to, Kinijos zondo „Chang'E-5“ iš Mėnulio atgabenti mėginiai pakankamai gerai sutampa (atsižvelgiant į skirtingas mėginių paėmimo vietas), kad būtų galima teigti, jog abu mėginiai paimti iš to paties kosminio objekto. Vienas geologas pareiškė, kad suklastoti uolienas būtų buvę sunkiau nei iš tikrųjų nuskristi į Mėnulį.
Kiti stebėjo
Nors Mėnulio misijos buvo mokslinės ekspedicijos, jos taip turėjo ir kitą vaidmenį: prezidentas Johnas F.Kennedy desperatiškai siekė nuplauti gėdą, kad Sovietų Sąjunga aplenkė Ameriką su pirmuoju palydovu ir pirmuoju žmogumi kosmose. Sovietai būtų norėję, kad JAV patirtų nesėkmę. Jei jie būtų turėję bent menkiausių įrodymų, kad „Apollo 11“ nenusileido, absurdiška manyti, kad jie būtų tai nutylėję. Jų radioteleskopai sekė kiekvieną misiją ir būtų turėję daugybę galimybių užfiksuoti, jei signalas būtų sklidęs ne iš Mėnulio, o iš bet kur kitur.
Per didelė rizika
Sėkmingas nusileidimas Mėnulyje buvo didžiulis Amerikos nacionalinis pasididžiavimas, tačiau NASA ir visa JAV vyriausybė žinojo, kad esama ir nesėkmės rizikos. Prezidentas R.Nixonui net buvo parengta kalba tam atvejui, jei Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas Mėnulyje žūtų. Kad ir kokia gėdinga JAV būtų buvusi jų mirtis, tai būtų buvęs niekis, palyginti su atradimu, kad šimtai milijardų buvo išleisti klastotei, teigia „IFLScience“.
Kodėl tai svarbu?
Sąmokslo teorijomis tikinčių žmonių tyrimai parodė, kad tie, kurie yra pasirengę patikėti vien sąmokslo teorija, patikės ir kitomis – net jei jos tiesiogiai viena kitaip prieštarauja. Pavyzdžiui, žmonės, kurie tiki, kad princesė Diana buvo nužudyta tiesioginiu karalienės įsakymu, yra labiau linkę tikėti ir tuo, kad ji suvaidino savo mirtį ir vis dar gyva kažkur slepiasi.
Nors tikėjimas teiginiais, kad nusileidimas Mėnulyje buvo suklastotas, skamba nekenksmingai, jis gali vesti link tikėjimo pavojingesnėmis sąmokslo teorijomis, turinčiomis realių pasekmių, pradedant įsitikinimais prieš skiepus ir baigiant visuotinio atšilimo ir klimato kaitos neigimu.
Deja, bet gali būti, kad nėra įrodymų, kurie pakirstų užkietėjusių sąmokslo teorijų šalininkų įsitikinimus. Vienintelė viltis – pasiekti tuos, kurie dar neįkrito į šią duobę.
Parengta pagal „IFLScience“.
