Dermatologai: kremus nuo saulės žmonės naudoja neteisingai  (7)

Rengdamiesi trečią kartą Lietuvoje organizuojamai Euromelanomos dienai, dermatologai atliko apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti jaunimo požiūrį į saulę bei elgsenos stereotipus. Paaiškėjo, kad 18 proc. jaunų žmogų reguliariai lankosi soliariumuose, ketvirtadalis iš jų – vyrai. Du trečdaliai juose naudoja įdegį skatinančius kremus manydami, kad taip apsaugo savo odą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

60 proc. jaunuolių nežino, kad saulės spinduliai gali sukelti odos vėžį, tik 44 proc. dėvi akinius nuo saulės ir tik 30 proc. naudoja apsauginius kremus, tačiau renkasi ir tepasi juos neteisingai.

Kremų pasirinkti nemoka

Anot dermatologų, per pastaruosius keliasdešimt metų pavojingiausio odos vėžio – melanomos – atvejų daugėja, o pacientų amžius jaunėja. Tai pirmiausiai siejama su žmonių elgsenos pokyčiai, kai tapo madinga saulėje apsinuoginti. Apklausa parodė, kad tik 8 proc. jaunuolių, saulėtą dieną mėgstančių aktyviai sportuoti, kūną nuo saulės slepia po marškinėliais. Tuo tarpu oda „atsimena“, kiek kenksmingų ultravioletinių (UV) saulės spindulių sugėrė, ir kai leistina riba peržengiama, atsiranda pavojingų darinių rizika.

„Nesakome, kad visiškai nereikia būti saulėje, jos dėka gaminasi vitaminas D, kuris labai reikalingas, tačiau saulės spinduliai irgi žaloja odą. Taigi situacija labai dviprasmiška“, - teigė Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Kad pasigamintų reikiamas organizmui vitamino D kiekis, anot dermatologų, saulėje pakanka būti vos 15-30 min. Jo esą gauname pakankamai per veidą, rankas ir dekoltė sritį.

Anot medikės, kita bėda – jaunimo mėgstami soliariumai, į kuriuos šaltuoju metų laiku neretai einama tiesiog dėl psichologinių motyvų – pakelti nuotaiką. Tačiau jie, dermatologės teigimu, dar labiau žaloja odą nei saulė. „Iš pradžių tarsi matomi teigiami pokyčiai – išnyksta spuogai, oda pagražėja, reikia mažiau kosmetikos, tačiau šis efektas apgaulingas. Po kurio laiko odos imunitetas susilpnėja ir pasireiškia kiti, neigiami, dalykai: oda išsausėja, atsiranda įvairūs nepageidaujami dariniai“, - pasakojo R. Gancevičienė.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų gydytoja dermatologė Daiva Jasaitienė pastebi, kad ir tie žmonės, kurie naudoja apsauginius kremus nuo saulės, nemoka jų nei pasirinkti, nei teisingai tepti. „Jei žmogaus oda labai tamsi, galima rinktis kremą, kurio apsaugos faktorius – iki 10, o baltaodžiams siūlomas apsaugos faktorius turi siekti bent 20. Taip pat reikia žinoti, kad pagaminti gerą filtrą kainuoja brangiai, neužtenka parašyti ant pakuotės, kad toks filtras yra. Todėl labai abejotina, ar pigūs, maisto prekių parduotuvėse siūlomi kremai atliks savo darbą“, - teigė medikė.

Anot dermatologės, tai nereiškia, kad visi prekybos centruose parduodami kremai yra blogi, tačiau visgi juos rinktis reikia itin atidžiai ir nesivilioti tik žema kaina.

Patarti, kokio stiprumo kremą pasirinkti, anot dermatologų, turėtų ne vaistininkas, bet gydytojas, apžiūrėjęs žmogaus odą. Bent kartą metuose tai turėtų daryti šeimos gydytojas. Europoje net ir tamsesnę odą turintiems žmonėms patariama rinktis kremus, kurių apsaugos faktorius prasideda nuo 30. Taip pat galima išgirsti patarimus, moterys veidą, dekoltė ir rankas kasdien teptų net 50-ties apsaugos faktorių turinčiu kremu. Mat moterims melanoma nustatoma dažniau nei vyrams.

Deginantis saulėje kremu teptis reikia ne paplūdimyje, kaip daug kas daro, o namuose. Po dviejų valandų procedūrą reikia kartoti, net jei pasitepėte aukšto apsaugos faktoriaus kremu. Į užrašą, kad kremas atsparus vandeniui, reikia žiūrėti rezervuotai – jis vis tiek po truputį nusiplauna.

Taip pat pastebėta, kad žmonės kremo tepasi per mažai – vos trečdalį reikiamo kiekio. Anot onkodermatologo Viktoro Sidorovo, kremo išspausti reikia pilną delną ir teptis pakankamai storu sluoksniu.

Nuostata, kad įdegis jau savaime apsaugos nuo žalingų UV spindulių, yra mitas. Įdegio apsaugos faktorius siekia vos 6.

Pasitikrinti bus galima nemokamai

Gegužės 10-tą dieną Lietuvoje jau trečią kartą įvyks Euromelanomos dienos akcija, kurios metu visi norintys galės nemokamai pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių. Tiesa, tam būtina užsiregistruoti iš anksto. Registracija patikrai vyks gegužės 3-4 d. d. nuo 9 iki 16 val. nemokamais telefonais 8 800 20065, 8 800 20066. Užsiregistravusiam žmogui bus parenkama arčiausiai jo gyvenamosios vietos esanti įstaiga, kuri dalyvauja akcijoje.

Pernai akcijos metu buvo patikrinta apie 1500 pacientų, iš kurių 20-30 žmonių įtarta odos melanoma, 40-45 pacientų diagnozuoti kiti piktybiniai odos navikai, 200 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.

Šiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas paauglių elgsenai saulėje. Akcijos šūkis visoje Europoje - „Saugus įdegis - jėga!“.

Akcijos metu pasitikrinti ypač kviečiami žmonės, kurių kūno odoje yra per 50 apgamų, paskutiniu metu pasikeitė jų spalva, dydis ar kontūras, jei yra neaiškus negyjantis darinys odoje, buvę odos nudegimai praeityje, dirba lauke ar dažnai būna saulėje, yra žinomi odos vėžio atvejai giminėje.

Pirminėje stadijoje 97 proc. odos pakitimų yra pagydomi, tuo tarpu kasmet pasaulyje nuo melanomos miršta 37 tūkst. žmonių. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų. Tarp pacientų pasitaiko ir vaikų.

Anot Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės, Euromelanomos komiteto koordinatorės, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės Matildos Bylaitės, per dešimtmetį odos vėžio atvejų išaugo dvigubai. Tikimasi, kad akcija dar kartą atkreips žmonių dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo veiksnius, problemos aktualumą bei paskatins žmones saugotis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)