Galvojo, kad tai meškos kaulas – bet realybė pasirodė esanti kitokia ()
Pietryčių Aliaskoje esančioje oloje rastas 3000 metų senumo kaulas yra ne lokio, kaip manyta iš pradžių – o moters. Ir nauji tyrimai atskleidė, kad jos genetika iš esmės yra tokia pati, kaip ir dabar šiame regione gyvenančių Amerikos indėnų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
3 cm ilgio kaulo fragmentas buvo aptiktas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Advokato oloje Aliaskos žemyninėje dalyje, į rytus nuo Vrangelio salos Aleksandro archipelage.
Jis buvo rastas šalia kriauklių karolių ir kaulinės ylos – o tai rodo, kad urve tam tikru metu gyveno priešistoriniai žmonės. Tačiau mokslininkai manė, kad kaulas yra gyvūno, galbūt lokio, kokius tuo metu medžiodavo Amerikos čiabuviai.
Kaulo fragmentas buvo saugomas archyve iki 2019 m., bet galiausiai pateko į Bafalo universiteto (JAV) laboratoriją. Ten atlikus genetinius tyrimus paaiškėjo, kad tariamai priešistorinio lokio kaulas iš tikrųjų yra priešistorinio žmogaus.
„Buvau labai susijaudinęs, – sako atradimą padaręs Bafalo universiteto biologijos mokslų doktorantas Alberas Aqilas. – Buvau ką tik pradėjęs dirbti čia, ir tai buvo mano pirmasis projektas“.
Senovinis žmogus
Kaulo fragmento tyrimai atskleidė, kad tai yra indėnės, gyvenusios maždaug prieš 3000 metų, žastikaulio dalis. Pasikonsultavę su vietos genčių vadais, Aqilas ir jo kolegos tlingitų kalba moterį pavadino „Tatóok yík yées sháawat“ – arba „jaunąja moterimi oloje“. Apie tai rašoma tyrime, paskelbtame žurnalo „iScience“ gegužės mėnesio numeryje.
Pasak A.Aqilo, iš kaulo pavyko išgauti tik apie 15 proc. priešistorinės moters genomo, tačiau to pakako, kad būtų galima nustatyti, jog Tatóok yík yées sháawat genetika sutampa su tlingitų tautos ir giminingų Amerikos indėnų tautų, gyvenančių šiame regione ir šiandien, genetika.
„Sakyčiau, kad tlingitų tauta jau [labai] ilgai gyvena ten, kur [ji] yra [dabar]“, – sako mokslininkas.
Priešistorinės migracijos
A.Aqilas pasakoja, kad dabar mokslininkai mano, jog Amerikos indėnai į Šiaurės Ameriką iš Sibiro atvyko trimis bangomis. Pirmoji banga, kurią sudarė ne-inuitai, atkeliavo maždaug prieš 23 000 metų, ir ši migracija vyko per Beringijos sausumos tiltą. Antraja banga maždaug prieš 6000 metų į regioną per jūrą atvyko paleo-inuitų tautos, o trečioji banga – vėlgi per jūrą – nutiko maždaug prieš 2 000–1000 metų: taip greičiausiai atsikėlė neo-inuitų tautos.
Tačiau „Jaunos merginos urve“ DNR sekoje senovnių paleo-inuitų DNR pėdsakų nėra – todėl atrodo, kad „Tatóok yík yées sháawat“ (arba TYYS, kaip ji dabar vadinama sutrumpintai) buvo pirmosios bangos metu atvykusių žmonių palikuonė, aiškina A.Aqilas.
Nei TYYS genomas, nei saujelė kitų senovės Aliaskos žmonių genomų nerodo jokių požymių, kad pirmosios migracijos žmonės kuriuo nors metu būtų susikryžminę su paleo-inuitais: „Anksčiau buvo teigiama, kad pirmųjų dviejų bangų žmonės kryžminosi, tačiau mes neradome jokių to įrodymų“, – sako biologijos mokslų doktorantas.
Dabar planuojama grąžinti kaulo fragmentą pietryčių Aliaskos čiabuvių atstovams – kad jis su atitinkamomis apeigomis būtų perlaidotas kaip protėvių dalis, teigia A.Aqilas.
Parengta pagal „Live Science“.
