Iš kur atsirado meilė? Mokslininkai pateikė netikėtą paaiškinimą (13)
Meilė gali būti išskirtinai žmogiška savybė, tačiau nauja teorija teigia, kad romantika galėjo išsivystyti iš žmogbeždžionių draugystės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak antropologo Aarono Sandelo, žmonių romantiniai santykiai panašūs į šimpanzių patinų artimą draugystę – o tai leidžia manyti, kad gebėjimas užmegzti glaudžius emocinius ryšius galėjo atsirasti iš abiejų rūšių bendro protėvio.
Anksčiau mokslininkai evoliucinių žmogaus meilės šaknų ieškojo kituose monogamiškuose gyvūnuose. Tačiau, pasak A.Sandelo, žmonės iš prigimties nėra monogamiški, o mūsų partnerystę tiksliau apibūdina ne ištikimybė, o „gilus porų ryšys“.
Kitose tyrimų kryptyse teigiama, kad gebėjimas užmegzti romantiškus ryšius išsivystė iš daugeliui žinduolių būdingo motinos ir kūdikio ryšio. Vis dėlto, kaip nurodo A.Sandelas, „poros ryšio ir motinos ir kūdikio ryšio elgesys skiriasi, įskaitant priežiūros, abipusiškumo ir seksualinio elgesio aspektus“.
Ieškodamas meilės šaknų mūsų artimiausiuose gyvuose giminaičiuose, A.Sandelas pastebi, kad šimpanzės neužmezga romantinių ryšių su savo partneriais. Tačiau tarp šimpanzių patinų užsimezgusi intymi draugystė turi daug bendrų bruožų su žmonių romantika.
„Evoliucijos mįslės dalis yra ta, kad mūsų artimiausi gyvi giminaičiai – žmogbeždžionės, įskaitant šimpanzes ir mažąsias šimpanzes, – neužmezga ilgalaikių ryšių su savo partneriais, – aiškina mokslininkas. – Bet kas, jei toks ryšiai iš tiesų egzistuoja tarp kai kurių mūsų beždžionių giminaičių, o mes jų tiesiog to nepastebėjome?“
Savo analizėje A.Sandelas teigia, kad panašiai kaip ir žmonių porų atveju, šimpanzių patinai patiria mažiau streso, kai būna su savo geriausiais draugais – ir netgi gali pavydėti, kai kitas patinas bendrauja su jo artimiausiu draugu. „Tai leidžia manyti, kad romantiška žmonių meilė kilo iš tos pačios lyties beždžionių draugystės“, – sako jis.
Šios teorijos esmė yra susijusi su klausimu, ar šimpanzių draugystę iš tiesų galima priskirti poros ryšiams taip pat, kaip ir žmonių romantinius santykius. Stebėdamas, kaip šimpanzės bičiuliai ilgus metus išlieka geriausiais draugais, A.Sandelas daro išvadą, kad „atidžiai išnagrinėjus šimpanzių patinų socialinius santykius, paaiškėja, kad jie iš tikrųjų yra porų ryšiai“.
„Darau prielaidą, kad žmonių porų ryšiai remiasi mūsų beždžionių protėvių jau sukurta fiziologine ir nervine struktūra, skirta socialiniams ryšiams, ypač tos pačios lyties socialiniams ryšiams“, – rašo jis.
Kartu A.Sandelas pripažįsta, kad „tik žmonės demonstruoja porų ryšius su savo reprodukciniais partneriais – o tai leidžia manyti, kad tokie ryšiai išsivystė vėliau žmonėse. Taigi tos pačios lyties socialiniai ryšiai žmonių giminėje greičiausiai atsirado anksčiau nei porų ryšiai su partneriais“.
Kitaip tariant, „homoseksuali draugystė gali būti heteroseksualaus romano pagrindas“, – sako jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Evolutionary Anthropology“: Issues, News, and Reviews“.
Parengta pagal „IFLScience“.
