Maisto tiekimas pasaulyje gali sutrikti dar prieš peržengiant 1,5°C ribą ()
Pasaulis gali susidurti su dideliais maisto tiekimo sutrikimais gerokai anksčiau, nei temperatūra pakils iki 1,5 C, perspėjo JT dykumėjimo konferencijos pirmininkas. Jo teigimu, klimato krizės poveikis kartu su vandens trūkumu ir prasta ūkininkavimo praktika kelia grėsmę pasaulio žemės ūkiui, rašo „The Guardian“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs Dramblio Kaulo Kranto gynybos ministras Alainas-Richardas Donwahi, vadovavęs praėjusiais metais vykusiam JT viršūnių susitikimui dykumėjimo klausimais (COP15), sakė, kad sausros poveikis pasireiškia greičiau, nei tikėtasi.
„Klimato kaita yra pandemija, su kuria turime greitai kovoti. Pažiūrėkite, kaip sparčiai blogėja klimatas – manau, kad jis blogėja dar greičiau, nei prognozavome“, – sakė jis, – „Visi yra užsibrėžę 1,5°C tikslo, ir tai labai svarbus tikslas. Tačiau iš tikrųjų kai kurie labai blogi dalykai, susiję su dirvožemio degradacija, vandens trūkumu ir dykumėjimu, gali įvykti gerokai anksčiau.“
A.R.Donwahi teigė, kad dėl kylančios temperatūros, karščio bangų, intensyvesnių sausrų ir potvynių daugelyje regionų kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui.
„[Pažvelkite] į sausrų poveikį aprūpinimui maistu, sausrų poveikį gyventojų migracijai, sausrų poveikį infliacijai“, – sakė jis.
Pasak jo, nepadeda ir prasta ūkininkavimo praktika.
„Dirvožemis degraduoja dėl blogų įpročių, o tai, kaip mes užsiimame žemės ūkiu, lemia dirvožemio degradaciją. Kai nukenčia dirvožemis, nukenčia ir derlius“, – pridūrė jis.
1992 m. viso pasaulio vyriausybės pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo kovoti su dykumėjimu, kartu su JT pagrindų konvencija dėl klimato kaitos, kuri yra 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo pirminė sutartis, ir JT konvencija dėl biologinės įvairovės, kuria siekiama išsaugoti rūšių gausą.
Tačiau dykumėjimo sutartis sulaukia mažiausiai dėmesio, o praėjusių metų COP15 dykumėjimo klausimais buvo beveik nepastebėta, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn. vykusiais COP27 klimato ir COP15 biologinės įvairovės klausimais.
A.R.Donwahi sakė, kad pasaulis negali sau leisti ignoruoti dykumėjimo. Jis pridūrė, kad turtingos šalys turėtų ieškoti klimato krizės sprendimų Afrikoje.
Afrika turi daug gamtinių išteklių – nuo mineralų, reikalingų atsinaujinančios energijos technologijoms, iki miškų, saulės ir didžiulių požeminio vandens atsargų – reikalingų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pagerinti aprūpinimą maistu ir išsaugoti biologinę įvairovę.