Kinijai to jau gana. „Luna 25“ katastrofa turės netikėtų pasekmių ()
Neseniai Mėnulyje sudužęs Rusijos erdvėlaivis „Luna-25“ ne tik sudavė smūgį Rusijos kosmoso tyrimų siekiams, bet ir metė šešėlį jos partnerystei su Kinija kosmoso srityje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Incidentas pakenkė Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo abipusiams siekiams, nes abu jie bendradarbiavo, kurdami bendrą Mėnulio bazę, kuri konkuruotų su JAV.
Rusijos aparatas „Luna-25“ turėjo tapti pirmąja Rusijos transporto priemone, nusileidusia netoli Mėnulio pietinio ašigalio. Ten turėjo būti pastatyta bendra bazė, apie kurią Rusija ir Kinija paskelbė dar 2021 m. Bendros pastangos turėjo sustiprinti abiejų šalių kosmoso programų pajėgumus.
Prieš paleidimą didžiausio Kinijos giliojo kosmoso projekto vyriausiasis konstruktorius Wu Yanhua vadovavo delegacijai, kuri lankėsi Rusijos Vostočnyj kosmodrome. Vizito tikslas buvo padėti stiprinti abiejų šalių kosmoso programų bendradarbiavimą, pabrėžiant jo svarbą.
Kinijos žiniasklaida Rusijos misijos nesėkmę nušvietė gana santūriai, o oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ sekmadienį pateikė tik trumpą penkių sakinių pranešimą. Tačiau ekspertai ir stebėtojai neliko nepastebėję nelaimės padarinių. Buvęs Komunistų partijos kontroliuojamo laikraščio „Global Times“ redaktorius Hu Xijin sakė, kad šis incidentas greičiausiai suduos smūgį Rusijos ambicijoms.
„Luna-25“ nesėkmė buvo pirmasis Rusijos bandymas nusileisti Mėnulyje po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Kaip pažymėjo Bruce McClintock, vadovaujantis „RAND Corp.“ tyrėjas, Rusijos kosmoso programa susiduria su korupcijos, netinkamo valdymo ir sankcijų problemomis. Nesėkmė iš „Luna-25“ laikoma dideliu smūgiu Rusijos patikimumui kosmoso tyrinėjimo srityje, patirta tuo metu, kai šalies padėtis ir taip buvo nestabili.
Po katastrofos Kinijos žiniasklaida sumenkino Rusijos vaidmenį Mėnulio bazės projekte. Pačios Kinijos pasiekimai kosmose, pavyzdžiui, 2019 m. nusileidęs erdvėlaivis ant Mėnulio nematomos pusės, leido jai tapti galinga kosmoso tyrimų dalyve.
Nepaisant pradinių bendradarbiavimo siekių, esama ženklų, kad Kinijos požiūris į Rusijos, kaip kosmoso partnerės, vertę po nesėkmės šiek tiek pasikeitė.
Šis incidentas leidžia Indijai parodyti, kad ji pajėgi padaryti didelę pažangą Mėnulio tyrimų srityje. Neseniai Indijos paleistas palydovas „Chandrayaan-3“ turėtų bandyti nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje, ir jei tai pavyks, gali smarkiai pasikeisti jėgų pusiausvyra kosmoso pramonėje.
