Rasta fosilija meta dar vieną iššūkį mūsų kilmės istorijai (Foto) ()
Remiantis nauju tyrimu, naujai identifikuota žmogbeždžionė, pavadinta Anadoluvius turkae, gali dar kartą mesti iššūkį mūsų kilmės istorijai. Ši suakmenėjusi žmogbeždžionė, rasta 8,7 mln. metų senumo radimvietėje Turkijoje, leidžia manyti, kad žmonių ir Afrikos žmogbeždžionių protėviai prieš migruodami į Afriką prieš 9–7 mln. metų išsivystė Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gerai išsilaikiusi kaukolės dalis, kuri buvo aptikta 2015 m., leido komandai pasinaudoti evoliucinių ryšių nustatymo programa. Išanalizavus fosiliją paaiškėjo, kad žmogbeždžionė A.turkae būtų buvusi maždaug stambaus šimpanzės patino arba vidutinio dydžio gorilos patelės dydžio.
Komanda šią žmogbeždžionę priskyrė ankstyvųjų homininų grupei, kuriai priklauso Afrikos žmogbeždžionės, įskaitant šimpanzes, gorilas ir mažąsias šimpanzes. Pirmieji žinomi žmonės buvo rasti Afrikoje, tačiau komanda mano, kad ši naujoji fosilija prideda įrodymų, jog Afrikos žmogbeždžionių ir žmonių protėviai Europoje buvo anksčiau nei Afrikoje.
„Mūsų išvados dar kartą rodo, kad homininai ne tik evoliucionavo Vakarų ir Vidurio Europoje, bet daugiau kaip 5 mln. metų vystėsi ten ir išplito į rytinę Viduržemio jūros dalį, kol galiausiai išplito Afrikoje, tikriausiai dėl besikeičiančios aplinkos ir mažėjančių miškų“, – pranešime spaudai teigė Toronto universiteto (Kanada) Antropologijos katedros profesorius Davidas Begunas.
New ancient ape from Türkiye challenges the story of human originshttps://t.co/TRuXLJXvuh pic.twitter.com/GO3Q57gD3n
— Arkeonews (@ArkeoNews) September 2, 2023
„Neturime galūnių kaulų, tačiau sprendžiant iš žmogbeždžionės žandikaulio ir dantų, šalia jos rastų gyvūnų ir geologinių aplinkos rodiklių, Anadoluvius turkae tikriausiai gyveno gana atviromis sąlygomis, kitaip nei kitos žmogbeždžionės, – sakė Ankaros universiteto (Turkija) profesorė Ayla Sevim Erol. – Tai labiau panašu į tai, kokia, mūsų manymu, buvo ankstyvųjų žmonių aplinka Afrikoje. Galingi žandikauliai ir dideli, storai emaliuoti dantys leidžia manyti, kad jų mitybos racioną sudarė kietas maistas iš sausumos šaltinių, pavyzdžiui, šaknys ir šakniastiebiai.“
Vis dar įmanoma, kad žmogbeždžionių protėvis pirmiau atvyko iš Afrikos į Europą, nors įrodymų nėra tiek daug.
„Šios išvados prieštarauja ilgai vyravusiai nuomonei, kad Afrikos žmogbeždžionės ir žmonės išsivystė tik Afrikoje. Europoje ir Anatolijoje gausu ankstyvųjų homininų liekanų, o Afrikoje jų visiškai nėra iki tol, kol pirmasis homininas čia pasirodė maždaug prieš 7 mln. metų, – tęsė D.Begunas. – Šie nauji įrodymai patvirtina hipotezę, kad homininai atsirado Europoje ir kartu su daugeliu kitų žinduolių išplito į Afriką prieš 9–7 mln. metų – nors galutinai to ir neįrodo.“
Mokslininkas priduria, kad „reikia rasti daugiau šio laikotarpio fosilijų iš Europos ir Afrikos, kad būtų galima nustatyti aiškesnį ryšį tarp šių dviejų grupių.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Communications Biology“.
Parengta pagal „IFLScience“.