Netikėta žinia. Pasaulyje ką tik atsirado naujas karinis aljansas. Jau ruošiasi karui (Foto) ()
Malio, Burkina Faso ir Nigerio chuntos lyderiai pasirašė chartiją dėl gynybos aljanso tarp jų įsteigimo, žinomo kaip Sahelio valstybių aljansas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trijų Vakarų Afrikos lyderių aljansas, pasirašytas rugsėjo 16 d., teigia, kad šios trys valstybės padės viena kitai, jei kuri nors iš jų bus užpulta.
Aljanso dokumento 6 straipsnis, panašiai kaip NATO 5 straipsnis, sako, kad bet koks išpuolis prieš vieną ar kelias pasirašiusias valstybes bus laikomas ataka prieš visas pasirašiusias šalis.
Keturių puslapių aljanso dokumente taip apibrėžiamas aljanso principas: „būtinybė tęsti didvyriškas Afrikos žmonių ir šalių kovas dėl politinės nepriklausomybės, žmogaus orumo ir ekonominės emancipacijos“.
„Bet koks išpuolis prieš vienos ar kelių susitariančiųjų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą bus laikomas agresija prieš kitas šalis“, – sakoma dokumente.
Breaking News!
— Chinasa Nworu (@ChinasaNworu) September 17, 2023
The #Mali interim president signed today with the Heads of State of #BurkinaFaso and #Niger the Liptako-Gourma Charter establishing the Alliance of #Sahel States (AES) with the objective of establishing an architecture of collective defense and assistance mutual… pic.twitter.com/qgVYPGMh0Q
Susitarimas taip pat įpareigoja tris šalis dirbti, kad būtų užkirstas kelias ginkluotiems maištams arba juos sureguliuotų.
Dokumento 4 straipsnyje kova su visomis terorizmo formomis ir organizuotu nusikalstamumu pabrėžiama kaip „bendra aljanso erdvė“.
„Šiandien su Burkina Faso ir Nigerio valstybių vadovais pasirašiau Liptako-Gourma chartiją, kuria įsteigiamas Sahelio valstybių aljansas, siekiant sukurti kolektyvinės gynybos ir savitarpio pagalbos sistemą“, – sakė Malio kariuomenės vadovas Assimi Goita.
Kodėl Sahelio valstybių aljansas yra svarbus?
Aljanso pareiškimas pakeičia rugpjūtį trijų šalių pasirašytą karinį paktą, leidžiantį Maliui ir Burkina Fasui siųsti karius į Nigerio teritoriją karinės agresijos atveju.
Pokyčiai yra reikšmingi, atsižvelgiant į augantį 15 valstybių ECOWAS (Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos) bloko bendradarbiavimą ir perspėjimus apie karinę intervenciją, kurią jis pareiškė po valdžios perėmimo Nigeryje liepos mėn.
🚨 Alliance between Niger, Mali, and Burkina Faso: The Republic of Niger's Presidency welcomes the historic signing of the Liptako-Gourma Charter on September 16, 2023, in Bamako, forming the Alliance of Sahel States (AES) with Mali and Burkina Faso. pic.twitter.com/Se4WBFcMDs
— AfricaAnalysts (@AfricanAnalysts) September 16, 2023
Susitarime taip pat reikalaujama, kad trys šalys imtųsi bendrų veiksmų prieš jų šalyse veikiančias teroristines grupuotes ir apsaugotų savo sienas.
Jau daugiau nei dešimtmetį Afrikos Sahelio regionas, apimantis tokias šalis kaip Malis, Burkina Fasas, Nigeris ir Nigerija, kenčia nuo džihadistų sukilėlių, prisidedančių prie jų bendro nestabilumo.
Šiuos džihadistų sukilimus daugiausia vykdo teroristų tinklai, susiję su „Islamo valstybe“ ir „Al Qaeda“.
„Šis aljansas bus trijų šalių karinių ir ekonominių pastangų derinys“, – žurnalistams sakė Malio gynybos ministras Abdoulaye Diop.
„Mūsų prioritetas yra kova su terorizmu trijose šalyse“.
Ką tai reiškia prancūzų interesams regione?
Trijų Vakarų Afrikos valstybių, kurias valdo karinės chuntos ir yra buvusios prancūzų kolonijos, aljansas buvo įformintas įtampėjus ryšiams tarp trijų valstybių ir Prancūzijos.
Visos trys naujai suformuotą Sahelio valstybių aljansą pasirašiusios šalys taip pat buvo Prancūzijos remiamų G5 Sahelio aljanso jungtinių pajėgų su Čadu ir Mauritanija dalis. G5 Sahelio aljansas, be iškeltų tikslų, susijusių su skurdo mažinimu, taip pat buvo skirtas kovoti su teroristinėmis grupuotėmis, susijusiomis su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“.
G5 Sahelio aljansą, kuris dabar beveik neveikia, 2017 m. pradėjo Prancūzija, Vokietija ir Europos Sąjunga.
Nigerio kariniai lyderiai vienašališkai atšaukė G5 Sahelio aljanso karinius susitarimus, kurie leido prancūzų pajėgoms kovoti su džihadistais regione, o buvusiai kolonijinei valdžiai buvo suteiktas tik mėnuo, kad galėtų išvesti savo 1500 karių. Tačiau Prancūzija nepaisė ultimatumo ir reikalavimo.
Po karinio perversmo Malis paliko G5 Sahelio aljansą. Dar prieš karinį perversmą Nigeryje demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Bazoumas praėjusių metų gegužę pareiškė, kad aljansas „miręs“ po Malio pasitraukimo.
Prancūzija buvo priversta išvesti savo kariuomenę iš Malio ir Burkina Faso. Ji tebėra įtemptoje priešpriešoje su chunta, kuri užgrobė valdžią Nigeryje po to, kai naujieji kariniai valdovai paprašė jos išvesti savo kariuomenę ir ambasadorių.
Malis taip pat paprašė JT taikos palaikymo misijos MINUSMA palikti šalį.
Kokie naujai sukurto aljanso privalaumai chuntai?
Nigeriui aljansas suteikia apsaugą nuo ECOWAS karinės intervencijos.
Tačiau saugumo požiūriu Malis artimiausioje ateityje gaus daugiausia naudos iš aljanso.
Malis, be kovos su teroristais, susijusiais su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote, per pastarąsias kelias savaites taip pat atnaujino kovas su tuaregų ginkluotomis grupuotėmis.
Nors Malio chunta teigia, kad jai pavyko sėkmingai pakeisti baisią saugumo situaciją, nepriklausomose ataskaitose teigiama, kad yra visiškai priešingai.
Tikimasi, kad naujai suformuotam aljansui vadovaus Burkina Fasas, vadovaujamas Ibrahimo Tarore'o.
