Įspūdinga sėkmė: ieškojo pamesto auskaro, bet rado vikingų lobį (Foto) ()
Norvegijoje gyvenanti šeima metalo detektoriumi savo kieme ieškodama pamesto auskaro aptiko daugiau, nei tikėjosi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užuot radę šiuolaikinį papuošalą, po dideliu medžiu, augančiu už jų namo, gavo aiškų metalo detektoriaus signalą. O pradėjus kasti, rado vikingų kapo relikvijas: du bronzinius papuošalus, kurie, ekspertų teigimu, kadaise buvo padengti auksu.
Šie artefaktai gali būti pirmieji vikingų epochos (793–1066 m.) radiniai Jomfrulando saloje – radiniai, patvirtinantys, kad tuo metu čia gyveno žmonės, sako Vestfoldo ir Telemarko apygardos tarybos archeologė Vibeke Lia.
Metalo detektoriaus signalas parodė, kur slypi dvi bronzinės sagės, kurios, kaip manoma, buvo palaidotos kartu kilminga vikingų moterimi. Abiejuose daiktuose yra aukso pėdsakų – o tai rodo, kad papuošalai buvo paauksuoti.
Jomfrulandas yra atoki sala Norvegijos pietrytinėje pakrantėje, priešais Skagerako sąsiaurį ir Daniją. Daugelis joje esančių namų yra vasarnamiai, ir nuolat čia gyvena tik daugmaž 75 žmonės.
Supratusi, kad rado kažką neįprasta, šeima nutraukė kasinėjimus ir kreipėsi į vietos valstybinius archeologus, kad šie ištirtų radinį, rašoma apskrities tarybos kultūros paveldo departamento „Facebook“ pranešime.
Nuošali sala
V. Lia sako, kad pietvakarių Jomfrulande anksčiau buvo rastos kelios palaidų uolienų krūvos, vadinamos kernais. Nors tyrėjai daro prielaidą, kad jos galėjo būti sukrautos vikingų amžiuje – galbūt kaip priemonė pretenduoti į žemę ir netoliese esantį jūrinį kelią – pasak mokslininkės, nėra jokių duomenų, jog žmonės gyveno Jomfrulande iki pirmųjų viduramžių istorinių įrašų.
Naujasis atradimas, kuris, atrodo, yra aristokratiškos vikingų moters kapas, dabar leidžia daryti prielaidą, kad kernus iš tikrųjų sukūrė vikingai.
Didesnis kape rastas artefaktas yra ovalo formos segė, kurią moteris būtų dėvėjusi ant suknelės su petnešėlėmis, kad užsegtų petnešas priekyje, aiškina archeologė. Tokios segės dažnai randamos vikingų moterų kapuose, o jų stilius būdingas IX a.
„Jos būna poromis, po vieną kiekvienam dirželiui, taigi, ten turėtų būti dar viena“, – teigia V. Lia.
Vikingų papuošalai
Kitą daiktą buvo sunkiau identifikuoti, tačiau dabar archeologai nustatė, kad tai taip pat buvo segė – tik ši buvo apskrita.
Mokslininkė pasakoja, kad tokių sagių formų buvo rasta ankstyvojo vikingų amžiaus archeologinėse radimvietėse Danijoje, Ribės mieste, kuris buvo įkurtas VI amžiuje. Tačiau naujai rastos segės papuošimai leidžia manyti, kad ji buvo pagaminta IX amžiuje.
Segės buvo dekoruotos sudėtingomis gyvūnų ir geometrinių raštų graviūromis. Artefaktų vieta – kiemas, o ne dirbami laukai, kur randama daug kitų reliktų – galėjo prisidėti prie jų išlikimo.
„Jos yra gana geros būklės, palyginti su daugeliu metalo detektoriais aptinkamų radinių, nes ši vieta niekada nebuvo ariama“, – aiškina mokslininkė.
V. Lia nėra tikra, ar radinių vieta bus kasinėjama – nes ji gali būti saugoma kaip kapavietė.
„Kitas žingsnis – įvertinti, ar šiai vietai gresia sunykimas, – sako ji. – Jei ten saugu, tuomet ji tikriausiai nebus kasinėjama, o bus užkonservuota ten“.
Parengta pagal „Live Science“.
