Žvilgsnis į neandertaliečių maisto gaminimo įpročius: jie buvo tokie pat protingi, kaip ir mūsų protėviai ()
Neandertaliečiai buvo tokie pat protingi kaip ir Homo sapiens – tokia išvada padaryta atlikus tyrimus, kurie, remiantis daugiau nei 20 metų trukusiais kasinėjimais, įrodo, kad mūsų senoviniai pusbroliai mokėjo valdyti ugnį ir naudojo ją maisto gaminimui, rašo „IFLScience“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šis [naujas atradimas] patvirtina mūsų pastebėjimus ir ankstesnių tyrimų teorijas, – sako Trento universiteto (Italija) archeologas ir vienas iš tyrimo autorių Diego Angelucci. – Neandertaliečiai gebėjo simboliškai mąstyti, galėjo kurti meninius objektus, mokėjo puošti savo kūną asmeniniais papuošalais ir jų mityba buvo itin įvairi. Be to, remdamiesi savo išvadomis, galime tvirtai teigti, kad jie įprastai valgė virtą maistą. Šis gebėjimas patvirtina, kad jie buvo tokie pat įgudę kaip ir tūkstantmečiais vėliau gyvenę Homo sapiens“.
Archeologai iš esmės sutarė, kad neandertaliečiai galėjo naudotis ugnimi – bet tai nebūtinai reiškia, kad jie mokėjo ją įkurti, jau nekalbant apie jos panaudojimą maisto gaminimui, šildymui ir gynybai.
„Šiame tyrime įrodome, kad nėra jokių abejonių, jog neandertaliečiai galėjo kurti ugnį ir kad ugnis buvo pagrindinis jų kasdienio gyvenimo elementas“, – sako D.Angelucci.
Komanda tyrė ugnies liekanas, rastas Gruta de Oliveira (Portugalija) – vienoje svarbiausių viduriniojo paleolito archeologinių vietovių Europoje. Per 20 metų, nuo 1989 iki 2012 m., olose, kurių seniausi sluoksniai datuojami maždaug prieš 120 000 metų, o naujausi – maždaug prieš 40 000 metų, buvo atlikta nemažai kasinėjimų. Manoma, kad neandertaliečiai šiose olose gyveno prieš 100 000–70 000 metų.
Tarp gausybės artefaktų ir palaikų tyrėjų dėmesį patraukė ugniaviečių, kurios buvo statomos ir naudojamos tikslingai, pėdsakai. Mokslininkai aptiko apie tuziną tokių.
„Radome apdegusių kaulų, sudegusios medienos ir pelenų liekanų, – pasakoja Angelucci. – O po jais esanti uoliena nuo karščio parudavusi: tai labai svarbi detalė, nes ji byloja, kad struktūra yra pirminėje padėtyje. Ir ji visada ten buvo“.
Dėl šio atradimo mokslininkai daro išvadą, kad olos gyventojai buvo įvaldę ugnį ir naudojo ją maistui ruošti.
Be to, tyrėjų komandai pavyko išsiaiškinti, kaip galėjo atrodyti neandertaliečių mityba. Ugniavietėse rasta ožkų, elnių, arklių, taurų, raganosių ir vėžlių liekanų – o tai rodo, kad bent jau šie neandertaliečiai mėgo mėsą.
Lieka paslaptis, kaip jie įkurdavo šiuos laužus – nors D.Angelucci turi tam tikrų idėjų: „Galbūt jie tai darė kaip neolito laikais, daužydami titnagą į akmenį, kad įskeltų kibirkštis“. Tačiau jokių to įrodymų nerasta.
Kai komanda palygino savo radinius iš Gruta de Oliveiros vietovės su kitomis vietovės vietovėmis, kurios buvo apgyvendintos daug vėliau (ir apgyvendintos greičiausiai Homo sapiens) jie „nerado jokio skirtumo: urvuose jie gyveno panašiai“, daro išvadą D.Angelucci. Ir priduria, kad „jų įgūdžiai taip pat yra intelekto požymis“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS ONE“.
Parengta pagal „IFLScience“.
