Nuobodusis milijardas metų. Apie Žemės paros trukmę, molekulių fosilijas ir Ukrainos mikrobiotą (Video) ()
Dvidešimtojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus Universiteto prof. Andrej Spiridonov pagalba, susipažįstame su nuobodžiojo milijardo metų (prieš 1 mlrd. 800 mln. m - 800 mln. m.) laikotarpiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės paros trukmė ne visada buvo vienoda. Dėl tuomet vykusios kitokios tektonikos, tuometinė paros trukmė buvo beveik penkiomis valandomis trumpesnė. Ilgainiui, keičiantis tektonikai, kartu vyko kalnų dūlėjimas, paskatinęs biocheminius ir evoliucinius pokyčius Žemėje, o taip pat kito ir Žemės orbitos dinamika. Galiausiai, Žemės para tapo tokia, kokią turime šiandien.
Kita tema - molekulių fosilijos. Žemėje vykstant įvairiems procesams „suakmenėti“ gali ne tik organizmų liekanos, bet ir molekulės. Tyrinėdami tokias liekanas, mokslininkai gali atpažinti, kokios tai buvo molekulės ir kam jos priklausė. O pagal tai - geriau suprasti kaip atrodė praeities pasaulis.
Trečioji tema - Ukrainos mikrobiota. Fosilijas taip pat palieka ir mikroorganizmai. Uolienose aptiktos pirmųjų eukariotų (branduolį turinčių organizmų) fosilijos leidžia spėti, kad tuomet, giliai po žeme, vyko gana intensyvi jų evoliucija, nors išplis jie tik gerokai vėliau.
