Atskleidė, kurį augintinį – šunį ar katę – žmonės brangina labiau ()
Dauguma mūsų yra labai atsidavę savo augintiniams, tačiau naujas tyrimas rodo, kad šunų ir kačių savininkų rūpestis ir dėmesys, kurį jie skiria savo augintiniams, skiriasi, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimą atlikusi tarptautinė tyrėjų komanda surinko 2117 Jungtinės Karalystės, Danijos ir Austrijos gyventojų apklausos rezultatus: 844 šunų šeimininkų, 872 kačių šeimininkų ir 401 kitų asmenų, kurie laiko ir šunis, ir kates.
Apklausos dalyviai atsakinėjo į klausimus apie savo augintinių sveikatos draudimą, pasirengimą mokėti už gyvybę gelbstintį gydymą ir emocinį prisirišimą prie gyvūnų, matuojamą pagal vadinamąją Lexingtono prisirišimo prie augintinių skalę.
Rezultatai rodo, kad žmonės visose trijose vietovėse yra linkę labiau branginti savo šunis nei kates. Šis skirtumas buvo didžiausias Danijoje, mažesnis – Austrijoje, ir dar šiek tiek mažesnis – Jungtinėje Karalystėje.
„Nors visose šalyse žmonės labiau rūpinasi savo šunimis nei katėmis, skirtumų laipsnis įvairiose šalyse labai skyrėsi, – sako bioetikos specialistas Peteris Sandøe iš Kopenhagos universiteto Danijoje. – Todėl neatrodo, kad tai, jog žmonėms daug mažiau rūpi jų katės nei šunys, yra visuotinis reiškinys. Mes veikiau manome, kad šis skirtumas greičiausiai priklauso nuo kultūrinių veiksnių, įskaitant tai, ar gyvūnai daug laiko praleidžia su savo šeimininkais namuose.“
Apskritai šunys nugalėjo tiek pagal šeimininkų emocines, tiek finansines investicijas, tačiau būta ir skirtumų: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šunų ir kačių šeimininkų – kai kalbama apie tai, kiek jie išleistų gyvybei gelbėti skirtai priežiūrai.
„Britai dažnai vaizduojami kaip kačių mylėtojų tauta, ir tai neabejotinai patvirtina mūsų tyrimas“, – sako P.Sandøe.
Mokslininkai teigia, kad gali būti kelios skirtingos priežastys: pavyzdžiui, šunys dažnai reikalauja daugiau dėmesio ir meilės iš savo šeimininkų, o kačių elgesys yra labiau atsiskyrėliškas.
Taip pat vienas iš veiksnių gali būti laikas, kai šios šalys urbanizavosi ir pradėjo prarasti ryšius su kaimo gyvūnais. Anksčiausiai tai padarė Jungtinė Karalystė, po to Austrija, o vėliausiai iš šių trijų šalių – Danija.
Ankstesniuose tyrimuose taip pat nustatyta, kad šunų savininkai yra labiau prisirišę prie savo augintinių, tačiau šiame tyrime išplėstas tirtų žmonių ir šalių skaičius – tai rodo, kad yra skirtumų, priklausančių nuo vietovės.
„Mūsų tyrime nagrinėjamos tik trys šalys, esančios Vidurio ir Vakarų Europoje, – sako filosofė Clare Palmer iš Teksaso „A&M“ universiteto. – Tai kelia intriguojančių klausimų, ką galėtų parodyti kitų šalių tyrimai. Galbūt yra šalių, kuriose iš tiesų katėmis rūpinamasi ir prie jų prisirišama labiau nei prie šunų?“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Frontiers in Veterinary Science“.
Parengta pagal „Science Alert“.
