Tyrimas parodė, kada ir kur apsigyveno pirmieji nuolatiniai Europos gyventojai ()
Pirmieji europiečių protėviai apsigyveno Kryme maždaug prieš 37 000 metų, atskleidė dviejų senovinių asmenų DNR analizė, rašo „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji šiuolaikiniai žmonės, persikėlę pastoviai gyventi į Europą, apsigyveno Kryme maždaug prieš 37 000 metų, rodo jų DNR analizė. Per 7000 metų jų palikuonys sukūrė kultūrą, kuriai priklausė paleolito Veneros figūrėlės, akmeniniai įrankiai ir papuošalai.
Nors antropologai jau seniai žino, kad kai kurios žmonių grupės maždaug prieš 60 000 metų pradėjo palikti Afriką, dauguma jų buvo klajokliai, ilgai neužsibūdavę kurioje nors konkrečioje teritorijoje. O maždaug prieš 40 000 metų Pietų Italijoje išsiveržęs supervulkanas sunaikino didžiąją dalį Europos žmonių ir neandertaliečių. Šie įvykiai paskatino antropologus susimąstyti, kada į Europą atvyko ir čia nusprendė įsikurti dabartinių europiečių protėviai.
Dabar tarptautinė tyrėjų komanda mano, kad tarp Krymo pusiasalyje Buran-Kaja III vietovėje rastų skeletų rado pirmuosius nuolatinius Europos gyventojus. Savo išvadas jie paskelbė žurnale „Nature Ecology and Evolution“.
1990 m. aptiktoje Buran-Kaja vietovėje gausu žmogaus veiklos įrodymų, datuojamų nuo viduriniojo paleolito iki viduramžių. Tačiau archeologus labiausiai domina sluoksniai, datuojami prieš 38 000–34 000 metų – nes juose yra tokių daiktų kaip akmeniniai įrankiai ir raižyti kaulai, kurie panašūs į Gravetės kultūros artefaktus.
Ši kultūra Europoje paplito maždaug prieš 33 000 metų, o tai leidžia manyti, kad Buran-Kaja gali būti ankstyviausias nuolatinių gyvenviečių Europoje įrodymas ir būtent čia galėjo pradėti formuotis Gravetės kultūra.
Siekdama ištirti, ar Buran-Kaya gyventojai buvo Gravetės kultūros įrankių gamintojų protėviai, tyrėjų grupė, vadovaujama paleogenomikos specialistų Evos-Marios Geigl ir Thierry Grange iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), nustatė dviejų vyrų skeletų, rastų Buran-Kaja vietovėje ir datuojamų maždaug 35 800–37 500 metų, genomų seką.
Nustatę dviejų vyrų genomų seką ir palyginę jas su kitų maždaug tuo metu Europoje gyvenusių žmonių genomais, tyrėjai padarė išvadą, kad šie vyrai buvo panašesni į vėlesnių europiečių genomus nei į anstesnių. Ši išvada Buran-Kaja žmones priskiria prie gyventojų bangos, į Europą atkeliavusios po supervulkano išsiveržimo Flegrėjaus laukuose pietų Italijoje, teigia tyrimo autoriai.
Pažymėtina, kad Buran-Kaja vietovėje žmonės buvo aptikti su Gravetės kultūros laikotarpio akmeniniais įrankiais, kurie įprastai aptinkami 3000 km nuo šios vietovės ir datuojami 7000 metų vėliau. Tyrėjai padarė prielaidą, kad maždaug prieš 38–35 tūkst. metų atšilus klimatui, žmonės išplito iš Krymo ir kitų pietinių prieglobsčio vietų, su savimi „pasiimdami“ savo kultūrą ir apgyvendindami Rytų ir Vidurio Europą.
„Mūsų tyrimas papildo anatomiškai modernių žmonių apgyvendinimo Europoje dėlionę“, – teigia E. Geigl.
Genetiniai rezultatai patvirtina Ukrainos archeologų hipotezę, kad „Buran Kaja III vietovėje gyvenę individai buvo vakarų europiečių, sukūrusių Gravetės kultūrą, protėviai“, sako tyrėja.
Tačiau susieti du genomus su plačiai paplitusia ir ilgai gyvavusia kultūra nėra taip paprasta. Tyrime nedalyvavusi Kolorado valstijos universiteto antropologijos profesorė Mica Glantz įspėjo, kad genomų ir įrankių tradicijų negalima sieti, nes įrankių geografinis ir laiko pasiskirstymas „yra gilus ir platus, o vienas genomas atspindi vieną vietą ir laiką“. Pasak jos, įrankių tradicijas geriau suprasti kaip bendras kelių genetinių populiacijų, prisidėjusių prie jų kūrimo, tradicijas.
Net jei Gravetės kultūros ryšys su šiais senoviniais individais atliekant būsimus tyrimus nepasitvirtins, E. Geigl ir jos komandos gauti genominiai rezultatai byloja apie įdomią išvadą – būtent, kad Flegrėjaus išsiveržimas nesukėlė visiško Homo sapiens ir neandertaliečių išnykimo Pietų Europoje.
„Mūsų rezultatai rodo, kad po šios klimato krizės turėjo būti išgyvenusių žmonių, kurie poravosi su naujakuriais, atvykusiais į Rytų Europą maždaug prieš 38 000 metų, – sako E. Geigl. – Vadinasi, nebuvo visiškos populiacijos kaitos.“
Parengta pagal „Live Science“.
