Naujas tyrimas įspėja: peršerti kates – labai pavojinga ()
Kačių šeimininkai, kurie per daug šeria savo augintinius, rizikuoja nesąmoningai pakenkti savo pūkuotiems bičiuliams. Dėl persivalgymo auga svoris, tačiau naujajame tyrime nustatyta, kad dėl to gali sutrikti kačių maistinių medžiagų virškinimas ir pakisti jų žarnyno mikrobiota.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak tyrėjų, ši išvada patvirtina patarimus, kad gyvūnų augintinių savininkai turėtų riboti maitinimą ir skatinti savo keturkojus draugus užsiimti aktyvia veikla.
Daugiau nei pusė JAV kačių turi antsvorio, o tai jau savaime kelia nerimą. Ilinojaus universiteto tyrėjai teigia, kad kačių svorio mažėjimas buvo išsamiai ištirtas, todėl jie norėjo geriau suprasti svorio didėjimo poveikį.
„Mažai dėmesio buvo skiriama priešingam procesui, kuris taip pat yra svarbus. Norėjome daugiau sužinoti apie medžiagų apykaitos ir virškinamojo trakto pokyčius, kurie atsiranda dėl kačių persivalgymo ir svorio padidėjimo“, – teigė mitybos mokslininkė Kelly Swanson.
Tyrime dalyvavo 11 „liesų“ kačių, visos jos buvo sterilizuotos suaugusios patelės. Dvi savaites katės buvo šeriamos komerciškai prieinamu, subalansuotu ir išmatuotu maistiniu racionu, o K. Swanson su kolegomis atliko pradinius matavimus. Po to 18 savaičių gyvūnams buvo duodamas toks pat maistas, tačiau joms buvo leista valgyti tiek ir taip dažnai, kiek jos norėjo.
Pradiniu laikotarpiu, taip pat praėjus 6, 12 ir 18 savaičių po to, kai buvo pradėta maitintis „tiek, kiek gali suvalgyti“, tyrėjai rinko išmatų ir kraujo mėginius, taip pat nevaldomus fizinio aktyvumo duomenis per monitorius, pritvirtintus prie kačių antkaklių.
„Tikėjomės, kad dėl svorio padidėjimo gali sumažėti fizinis aktyvumas, tačiau nepastebėjome jokių nuoseklių aktyvumo lygio pokyčių“, – sakė K. Swanson.
„Tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo konkrečių kačių ir jų aplinkos, taip pat nuo to, kiek su jomis bendrauja šeimininkai.“
Katės netruko suvalgyti daugiau maisto, kai joms buvo leista, ir nenuostabu, kad priaugo svorio.
Kai katės ėdė daugiau ir didėjo jų masė, didėjo jų kūno riebalų kiekis ir mažėjo gebėjimas virškinti maistines medžiagas.
„Kai organizmas gauna mažiau maisto, jis efektyviau pasisavina maistines medžiagas. Tačiau kai maisto kiekis didėja, jis greičiau pereina per virškinimo sistemą ir jo metu išgaunama mažiau maistinių medžiagų“, – sakė K. Swanson.
Gavusios daugiau maisto, katės daugiau kakojo ir gamino rūgštesnes išmatas – tai ženklas, kad maistas virškinamas neefektyviai.
„Žmonėms žemas išmatų pH rodo prastą angliavandenių ir riebalų įsisavinimą. Mūsų rezultatai su tuo koreliuoja, nes sumažėjęs išmatų pH sutampa su didesniu suvartojamo maisto kiekiu ir prastesniu virškinamumu“, – aiškino mokslininkė.
Tyrėjai aptiko skirtumų tarp mikrobų, gyvenančių kačių žarnyne prieš ir po 18 savaičių neribojimo valgymo. Be to, katėms priaugus kilogramų, maždaug 25 proc. sutrumpėjo virškinamojo trakto tranzito laikas (iš esmės tai laikas nuo maisto suvalgymo iki atliekų išmetimo).
„Skrandžio ir žarnyno tranzito laiko pokytis buvo naujas atradimas“, – teigė K. Swanson.
Pažymėtina, kad kai kurie tirtų kačių mikrobiomo pokyčiai prieštaravo nutukusių žmonių mikrobiomo pokyčiams, o tai rodo, kad čia veikiausiai veikia ne tik svoris, bet ir sudėtingesni veiksniai.
Supratus medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto pokyčius, atsirandančius katėms nutukus, galima padėti užkirsti kelią nutukimui ir jį gydyti, o komanda teigia, kad tolesniais tyrimais būtų galima atidžiau išnagrinėti, kaip žarnyno mikrobiomo pokyčiai susiję su bendra sveikata.
Kartu su kitais tyrėjais K. Swanson ir jos kolegos kitame naujame darbe įrodė, kad apribojus kačių suvartojamo maisto kiekį galima saugiai numesti svorio ir riebalų.
O pasibaigus svorio didinimo tyrimui, 11 kačių buvo pritaikyta ribota dieta, kuri, laimei, leido joms numesti svorio ir grįžti į pradinį lygį.
Autoriai siūlo augintinių savininkams ne tik šerti kates tik tuo, ko joms reikia, bet ir imtis veiksmų, skatinančių fizinį ir protinį aktyvumą valgymo metu. Jie gali atskirti maistą į nedidelius kiekius, sudėtus skirtingose vietose, mesti maistą, kad katės galėtų jį paimti ir naudoti maisto dėliones.
Katės yra protingos ir nemėgsta, kai joms nurodinėjama, tačiau panašu, kad mūsų dažnai labai nepriklausomos kompanionės gali gyventi sveikiau ir laimingiau, jei mes tinkamai įsikišime.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Animal Science“, straipsnis parengtas pagal sciencealert.com.
