Prieš keletą metų vandenynų dugno nuosėdose aptikta geležies-60. Šis radioaktyvus geležies izotopas susidaro tik ekstremalių kosminių sprogimų metu, o pusė jo kiekio sunyksta per 1,5 milijono metų. Taigi tapo aišku, kad palyginus neseniai – prieš 3,5 milijono metų – pro Žemę pralėkė galingo sprogimo banga.

Kiek vėliau tose pačiose nuosėdose aptikta ir plutonio-244. Šis, taip pat radioaktyvus, izotopas daug retesnis už geležį-60, jis nesusidaro paprastose supernovose. Buvo pasiūlyti keli galimi scenarijai, kokie įvykiai galėjo sukurti abu šiuos radioaktyvius elementus, bet nei vienas nepaaiškino visų stebėjimų duomenų.

Dabar grupė mokslininkų teigia radę atsakymą. Jų nagrinėjamas scenarijus yra kilonova – sprogimas, nutinkantis susijungiant dviem neutroninėms žvaigždėms. Šie įvykiai sukelia trumpus gama spindulių žybsnius, o į šalis ištaškoma neutronų masė paskatina daugybę branduolinių reakcijų, kurių metu susiformuoja gausybė už geležį sunkesnių cheminių elementų, tarp jų ir plutonis.

Kilonovos yra ypatingai nesferiški sprogimai – būtent šį jų aspektą tyrėjai įvertino naujajame darbe.

Jie nustatė, kad tinkamą geležies ir plutonio kiekių santykį galėtų paskleisti spirališkas vėjas, apie 0,1-0,2 sekundės pučiantis nuo susijungusios poros. Be to, tinkamas santykis pasiekiamas tik tam tikru kampu – ties vidutinėmis ar aukštomis platumomis, kitaip tariant, tolokai nuo sistemos pusiaujo plokštumos.

Žinodami, kiek elementų sukuriama sprogimo metu, tyrėjai įvertino, kad kilonova greičiausiai sprogo 110-200 parsekų atstumu. Taigi galime spręsti, kad tokiu atstumu įvykęs sprogimas Žemei didelio pavojaus nekelia. Šiuo metu taip arti ar arčiau nežinome jokių sprogti galinčių žvaigždžių ar neutroninių žvaigždžių porų, tad galime jaustis saugūs nuo šio kosminio pavojaus.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()