Kinija po kalnu pastatė milžinišką detektorių. Prasidėjo lenktynės dėl tamsiosios medžiagos (Video) ()
Kinijos mokslininkai metė pažangiausias ir brangiausias technologijas į nepagaunamos tamsiosios medžiagos paieškas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijoje, po Jinpingo kalnais, 2400 metrų gylyje yra objektas, skirtas sekti tamsiąją medžiagą, kuri gali sudaryti daugiau nei 80 % Visatos masės. Neseniai šis objektas sulaukė svarbaus atnaujinimo, rašo „Futurism“.
Nors atrodo, kad tamsioji medžiaga yra klijai, laikantys struktūras Visatoje, mokslas dar turi daug ką sužinoti apie šią sunkiai suvokiamą medžiagą. Manoma, kad tamsioji medžiaga nesąveikauja su kita medžiaga, taip pat neatspindi ir nesugeria šviesos.
Štai kodėl Kinija nori būti priešakyje sprendžiant kosminę paslaptį, kuri jau dešimtmečius glumino mokslininkus.
Pirmasis Kinijos Jinpingo požeminės laboratorijos (CJPL) padalinys buvo atidarytas 2010 m. Vėliau laboratorija išsiplėtė ir gavo CJPL-II pavadinimą, jos statyba pradėta 2020 m. Taip kinai pranoko giliausios ir didžiausios požeminės laboratorijos Laboratori Nazionali del Gran Sasso Italijoje rekordą.
Dėl didžiulio objekto dydžio mokslininkai galės medžioti tamsiąją medžiagą pasitelkdami tūkstančius metrų uolienų, kurios apsaugo detektorius nuo trukdančių kosminių spindulių.
Tamsiosios medžiagos paieška Žemėje prilygtų bandymui „išgirsti ploną vaiko balsą stadione, kuriame visi rėkia“, sako Marco Selvi, Bolonijos nacionalinio branduolinės fizikos instituto fizikas.
This is the CJPL (China JinPing underground Laboratory), locates in a Southwest province of China, Sichuan. (The famous Sichuan cuisine originates from the same area, 🥡🥢. ) pic.twitter.com/uimwHG3Irb
— Junhui Liao (@JunADMHunter) August 10, 2020
Kinijos mokslininkai patobulino 119 kilogramų sveriantį skysto ksenono detektorių į 4 tonų detektorių, pavadintą „PandaX-4T“. Pagal idėją, tamsiosios medžiagos dalelės turėtų susidurti su ksenono atomu, o tai turėtų sukelti pakankamai šviesos, kad suveiktų fotodetektoriaus jutikliai.
„Dėl didesnio jautrumo galime eksperimentuoti su detektoriumi ir išbandyti įvairių tipų sąveikas“, – sako Šanchajaus universiteto fizikas Jiao Tong Ning Zhou.
Kitas detektorius, vadinamas Kinijos tamsiosios medžiagos eksperimentu (CDEX), yra atsakingas už tam tikro tipo tamsiosios medžiagos dalelių aptikimą naudojant germanį – retą cheminį elementą, panašų į silicį. Su jo pagalba kinai nori rasti silpnai sąveikaujančią masyvią dalelę (Weakly Interacting Massive Particles, WIMP), – dalelę, kuri yra perspektyviausia kandidatė į tamsiosios medžiagos vaidmenį.
Kitaip tariant, prasidėjo lenktynės dėl tamsiosios medžiagos. Kinija mįslei išspręsti naudoja pažangiausią ir brangiausią įrangą. Tačiau kol kas atsakymo mokslininkai ir jų detektoriai vis dar neranda.
