Langas į paslaptingą pasaulį. Miesto dydžio dariniai Antarktidoje. Ką jie slepia (Video)  ()

Didžiulės skylės Antarktidos šelfinio ledo skyduose tikriausiai yra susijusios su ledkalnių susidarymu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime mokslininkai ištyrė didžiules Antarktidos šelfinio ledo skyde esančias skyles, vadinamas properšomis* (Polynya). Mokslininkai mano, kad šios miesto dydžio skylės gali būti susijusios su milžiniškų ledkalnių, atitrūkusių nuo šaltojo žemyno, susidarymu, rašo „Live Science“.

*Properša – atviro vandens plotas, apsuptas jūros ledo. Dabar terminas vartojamas kaip geografinis terminas, apibūdinantis neužšalusio jūros vandens zoną, esančią šelfiniame ledyne.

Didžiuliai žemyninio ledo sluoksniai dengia Antarktidos žemyną ir neša ledą į pakrantę, o šelfinis ledynas išsidėstęs virš vandens, supančio šaltąjį žemyną. Mokslininkų teigimu, pagrindinė ledo netekimo priežastis Antarktidoje – skilinėjantis ir tirpstantis apatinis ledo sluoksnis. Plonėjant šelfiniam ledynui, mažėja jo gebėjimas atsispirti ledo tekėjimui, todėl ledo tirpimo greitis spartėja.

Siekdami geriau suprasti ledo netekimo priežastis, mokslininkai nusprendė ištirti Antarktidos šelfinio ledo skyde esančias skyles arba properšas. Nors properšos siejamos su ledo tirpimu ir skilinėjimu, nėra ilgalaikių duomenų, kada ir kur jos atsiranda.

 

Tyrimo autoriai properšas vadina langais į subšelfinę aplinką, kuri gali suteikti užuominų apie tai, kaip ledas tirpsta giliai po Antarktidos paviršiumi. Mokslininkai naudojo palydovinius duomenis, kad ištirtų ledo tirpsmą Pine Island ledyne – greičiausiai tirpstančiame Antarktidos ledyne. Mokslininkai tyrė 22 metų stebėjimų iš orbitos duomenis apie ledyno skylių pasikeitimą.

Daug properšų čia susidaro dėl šilto vandenyno vandens, tirpdančio apačioje esantį ledą. Dėl tirpimo susidaro šilti, kupini gėlo vandens vertikalūs stulpai, kurie gali iškilti į paviršių ir sudaryti properšas. Kadangi sunku nusileisti po ledu ir pamatyti, kas ten vyksta, šios properšos leidžia suprasti toliau vykstančius procesus.

 

Mokslininkai atrado didžiulius properšų skaičiaus ir dydžio skirtumus, kurių bendras plotas gali siekti šimtus kvadratinių kilometrų. Didžiausia individuali properša užregistruota 2007 m., jos plotas – 269 kvadratiniai kilometrai. Ji išaugo vos per 68 dienas. Mokslininkų teigimu, tikėtina, kad properšų susidarymas ir ledkalnio atskilimas nuo šelfinio ledyno yra susiję, tačiau tikslūs mechanizmai neaiškūs.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad properšos daug metų atsirado tose pačiose vietose, tačiau skyrėsi dydžiu. Gali būti, kad stabilios ir be ledo esančios sritys turi įtakos šelfinio ledo vientisumui.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(5)
(0)
(5)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()