Ukrainoje aptiktuose senoviniuose kapuose galėjo būti palaidoti kariai iš Baltijos šalių ()
Archeologai 1000 metų senumo kapinėse aptiko žmonių palaikus, kurie buvo iškilmingai papuošti kibirais ant kojų ir žiedais ant kaklo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai netoli Kijevo aptiko masinę kapavietę, kuri, kaip manoma, yra pagonybės laikų kapinės ir kurioje išliko daugiau nei 107 skeletai.
Paslaptinga kapavietė leido pažvelgti į vadinamuosius Tamsiuosius amžius – 1000 metų Europos istorijos laikotarpį nuo Romos imperijos žlugimo iki Italijos Renesanso pradžios. Kartu su seniai žmonių kaulais tyrėjai aptiko kirvių, kalavijų, iečių, papuošalų, apyrankių ir maisto likučių – pavyzdžiui, kiaušinių lukštų ir vištų kaulų.
Kasinėjimams vadovavę tyrėjai Vsevolodas Ivakinas ir Viačeslavas Baranovas apibūdino ginklus kaip būdingus Kijevo Rusiai ir šiaurės rytų Europai. Šioje vietoje rastas akmeninis aukuras galėjo būti naudojamas pagoniškoms arba ankstyvosios krikščionybės apeigoms.
Sausio pradžioje Ivakinas ir Baranovas savo išvadas pristatė Amerikos archeologijos instituto metiniame susitikime Čikagoje. Tyrėjai teigė, kad kapavietėje rasta vyrų ir moterų skeletų – tačiau tik moterų buvo papuošti sudėtingomis antkaklėmis, kurios „matyt buvo tam tikras socialinis ženklas“, sakė archeologai.
Kai kuriuose vyrų kapuose ant kojų rasti mediniai kibirai galėjo būti laidojimo ritualų dalis, primenanti XI a. Prūsijos ir Pomeranijos bei Mazovijos karinio elito kapus, rašo „Independent“.
Archeologai pažymėjo, kad kai kurie artefaktai yra panašūs į rastus Baltijos šalyse – o tai leidžia manyti, kad kai kurie čia palaidoti žmonės galėjo būti kilę iš Baltijos regiono ir tarnauti Kijevo valdovų, tokių kaip Volodymyras Didysis (valdęs 980-1015 m.) ir Jaroslavas Išmintingasis (valdęs 1019-1054 m.), kariuomenėse. Volodymyro Didžiojo valdomos teritorijos driekėsi iki Baltijos regiono, rašo „Live Science“.
Radiniai byloja apie religinius pokyčius Ukrainos istorijoje ir krikščionybės atėjimą į Rytų Europą.
A. Baranovas „Business Insider“ sakė, kad radiniai datuojami vėlyvuoju vikingų amžiumi – laikotarpiu, kai Ukrainos teritorija buvo įsitraukusi į bendrus Šiaurės Europos procesus. Mokslininkas nurodė, kad tyrimo rezultatai „gerai atitinka visos Europos istorinius procesus Europoje ir dar kartą parodo, kaip svarbu tirti visos Europos istoriją bei Europos tautas bendrame kontekste“.
Jis pridūrė, kad tokios mažos ir uždaros grupės pobūdis kaip savo laikmečiui buvo tikrai retas.
Tuo metu, kai kapinės buvo naudojamos, Ukrainos regiono gyventojai išgyveno atsivertimą į krikščionybę, kurį labiausiai iliustruoja Volodymyro Didžiojo krikštas, kai jis prieš vedybas su Bizantijos imperatoriaus Bazilijaus II seserimi Ana iš pagoniško tikėjimo atsivertė į krikščionybę.
Archeologinis projektas Ukrainoje pradėtas 2017 m. Tyrimai buvo tęsiami 2022 ir 2023 m., nepaisant karo keliamų iššūkių. A. Baranovo teigimu, keli nuolatiniai ekspedicijos nariai jau žuvo mūšiuose, o kiti po mobilizacijos atsidūrė fronte. Mažėjantis mokslininkų skaičius trukdė kasinėjimų procesui.
Atliekami tyrimai – tai kelių mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas, kurį finansuoja Vokietijos mokslinių tyrimų fondas ir kitos organizacijos, rašo „Business Insider“.
