Mįslė mokslininkams: Černobylio vilkai mutantai išsiugdė atsparumą vėžiui  ()

Mokslininkai teigia, kad vilkai mutantai, klajojantys apleistoje Černobylio zonoje, išsiugdė atsparumą vėžiui – tai suteikia vilties, kad šie atradimai gali padėti mokslininkams kovoti ir su žmonių liga, rašo „Sky news“.


Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© ambquinn (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/wolf-eurasian-wolf-common-wolf-8142720/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1986 m. Ukrainoje esančioje Černobylio elektrinėje sprogo branduolinis reaktorius, o sprogimo metu išsiskyrus vėžį sukeliančiai radiacijai iš miesto buvo evakuota daugiau kaip 100 000 žmonių.

Nuo to laiko ši teritorija liko bauginančiai apleista, o Černobylio zona buvo nustatyta siekiant neleisti žmonėms patekti į teritoriją, kurioje radiacija vis dar kelia vėžio pavojų.

Žmonės čia nebegrįžo, tačiau praėjus daugiau nei 35 metams po katastrofos evakuoto miesto dykvietėje klajoja laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, vilkai ir arkliai.

Prinstono universiteto (JAV) evoliucijos biologė ir ekotoksikologė Cara Love tyrinėjo, kaip Černobylio vilkai išgyvena, nors ištisas jų kartas veikė radioaktyviosios dalelės.

[Vokietija] Tik 39,35€ už 2600W elektrinį maišytuvą - nuostabus daiktas statyboms ir remontui
4254 1 5

Labai žema kaina

Iš Vokietijos - itin retas atvejis

Greitas ir saugus pristatymas

Sutvarkyti visi mokesčiai

Puiki kokybė ir funkcionalumas

Išsamiau

C. Love su tyrėjų komanda 2014 m. lankėsi ČEZ ir vilkams uždėjo apykakles, kad būtų galima stebėti jų judėjimą ir išmatuoti, kiek spinduliuotės jie gauna realiuoju laiku. Mokslininkai taip pat paėmė kraujo mėginius, kad suprastų, kaip vilkų organizmas reaguoja į vėžį sukeliančią radiaciją.

Tyrėjai nustatė, kad Černobylio vilkai visą gyvenimą kasdien patiria iki 11,28 miliremų spinduliuotės poveikį, o tai daugiau nei šešis kartus viršija leistiną radiacinės saugos žmogui normą.

 

C. Love nustatė, kad vilkų imuninė sistema pakitusi – panašiai kaip vėžiu sergančių pacientų, kuriems taikomas spindulinis gydymas, tačiau dar svarbiau, kad ji taip pat nustatė konkrečias gyvūnų genetinės informacijos dalis, kurios atrodo atsparios padidėjusiai vėžio rizikai.

Atlikus daugybę žmonių tyrimų nustatytos mutacijos, kurios didina vėžio riziką, pavyzdžiui, dėl BRCA geno varianto padidėja tikimybė, kad moteris susirgs krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tačiau C. Love siekė nustatyti mutacijas, kurios padidina tikimybę išgyventi vėžį.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(14)
(0)
(14)

Komentarai ()