Netikėti duomenys: senovės žmonių didžiąją dietos dalį sudarė ne mėsa? (2)
Paprastai vartojamas terminas „medžiotojai-rinkėjai“, apibūdinantis senovės žmones, turėtų būti pakeistas į „rinkėjus-medžiotojus“ – bent jau kai kalbama apie Andų kalnus Pietų Amerikoje, rodo naujas novatoriškas tyrimas, kuriam vadovavo Vajomingo universiteto (JAV) archeologas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai ilgą laiką manė, kad ankstyvųjų žmonių mityba buvo pagrįsta mėsa. Tačiau doc. Randy Haaso atlikta 24 individų palaikų iš Wilamaya Patjxa ir Soro Mik'aja Patjxa kapaviečių Peru analizė parodė, kad ankstyvųjų žmonių mitybą Andų kalnuose sudarė 80 proc. augalinės medžiagos ir 20 proc. mėsa.
Tyrimas neseniai paskelbtas recenzuojamame žurnale „PLOS ONE“. Jame taikomi izotopų ir statistinio modeliavimo metodai, siekiant atskleisti netikėtą ankstyvųjų Andų bendruomenių ir tradicinių medžiotojų-rinkėjų pažinimo posūkį.
„Įprastai teigiama, kad ankstyvojo amžiaus žmonių ekonomika buvo paremta medžiokle – ši idėja paskatino daug baltymų turinčios mitybos madas, pavyzdžiui, paleodietą, – sako R. Haasas. – Mūsų analizė rodo, kad mitybą sudarė 80 proc. augalinės medžiagos ir 20 proc. mėsos.“
Šių senovinių Andų žmonių, gyvenusių prieš 9000–6500 metų, mityba iš tiesų liudija, kad dalį jų raciono sudarė stambių žinduolių medžioklė. Tačiau naujoji žmonių kaulų izotopinės sudėties analizė rodo, kad didžiąją dalį mitybos sudarė augalinis maistas – o mėsos vaidmuo buvo antraeilis.
Be to, iš radimviečių sudegusių augalų liekanų ir aiškių viršutinių dantų dilimo modelių matyti, kad svarbiausias pragyvenimo šaltinis greičiausiai buvo gumbavaisiai – tokie po žeme augantys augalai, kaip pavyzdžiui bulvės.
„Mūsų izotopų chemijos, paleoetnobotanikos ir zooarcheologijos metodų derinys leidžia susidaryti aiškiausią ir tiksliausią iki šiol žinomą ankstyvųjų Andų mitybos vaizdą, – teigia R. Haasas. – Šie rezultatai atnaujina mūsų supratimą apie ankstyviausią maisto ekonomiką ir kelią į žemės ūkio ekonomiką Andų aukštikalnėse.“
R. Haasas pažymi, kad archeologai dabar turi priemonių, leidžiančių suprasti ankstyvųjų žmonių mitybą – ir jų rezultatai nėra tokie, kokių tikėtasi. Šis atvejo tyrimas pirmą kartą įrodo, kad ankstyvojo žmogaus ekonomika bent vienoje pasaulio dalyje buvo paremta augalais.
„Turint omenyje, kad archeologų, įskaitant ir mane, šališkumas ilgą laiką klaidino archeologus Anduose, tikėtina, kad būsimi izotopų tyrimai kitose pasaulio dalyse panašiai parodys, kad archeologai klydo ir kitur“, – sako jis.
Parengta pagal „SciTech Daily“.