Lietūs nesiliovė 1-2 milijonus metų. Mokslininkai atskleidė, kada dinozaurai virto didžiuliais monstrais  ()

XX a. septintajame dešimtmetyje geologai aptiko keistų sluoksnių maždaug 232 milijonų metų senumo uolienose. Jų rasta Alpių kalnuose ir Jungtinėje Karalystėje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tuo metu, kai šie sluoksniai buvo paviršiuje, Žemėje buvo labai sausa, o paskui staiga prasidėjo smarkios liūtys – apie tai aiškiai bylojo senovinių uolienų sudėtis.

Ilgi lietūs kai kuriose pasaulio dalyse dažnai stebimi ir šiandien. Pavyzdžiui, Indijos Mausinramo kaime didžiąją metų dalį lyja.

Tačiau mūsų planetos istorijoje buvo laikas, kai lietūs nesiliovė 1-2 milijonus metų. Mokslininkai mano, kad būtent šiuo laikotarpiu dinozaurai virto didžiuliais monstrais, kurie kėlė grėsmę visoms gyvoms būtybėms savo kelyje.

Mokslininkai jau išsiaiškino priežastį, kodėl lietūs tęsėsi taip ilgai.

Kokia buvo Žemė dinozaurų laikais?

Laikotarpis, kai Žemėje nesiliovė gausūs krituliai, vadinamas karniškuoju potvyniu. Sprendžiant iš uolienų, kurios susidarė veikiamos didelės drėgmės, amžiaus, liūtys mūsų planetą užklupo maždaug prieš 230 mln. metų.

Prieš milijonus metų Žemės planeta atrodė visai kitaip nei dabar. Nesibaigiančio lietaus laikais pasaulį sudarė vienas žemynas – Pangėja.

Mokslininkai mano, kad smarkios liūtys prieš milijonus metų prasidėjo po stiprių ugnikalnių išsiveržimų, kurių tuo metu Žemėje buvo ypač daug.

Jų metu į orą išsiskyrė didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių teršalų, pavyzdžiui, anglies dioksido.

Dėl šiltnamio efekto ir vandens įkaitimo iki labai aukštos temperatūros skystis iš Pangėją supančio vandenyno garavo, virto debesimis ir išsiliejo į sausumą.

 

Karnijų nuopuolio laikai buvo labai atšiaurūs. Mokslininkai mano, kad ugnikalnių išsiveržimai nesunkiai sukėlė rūgščius lietus ir kitus destruktyvius gamtos reiškinius.

Tokiomis sąlygomis daugelis tuo metu egzistavusių gyvūnų ir augalų buvo visam laikui sunaikinti. Tai ypač pasakytina apie vandens gyvūniją, kuri tiesiog išvirė.

Kaip atsirado dinozaurai?

Vieni ankstyviausių dinozaurų Žemėje buvo marazukai (Marasuchus). Jie gyveno dabartinės Argentinos teritorijoje ir buvo nedideli, maždaug 1,3 m ilgio padarai.

Jie buvo labai panašūs į gerai žinomus dinozaurus, pavyzdžiui, tiranozaurus – jų priekinės kojos buvo beveik dvigubai trumpesnės už užpakalines.

 

Mokslininkų teigimu, marazukai galėjo vaikščioti ir dviem, ir keturiomis kojomis. Jų maistas buvo vabzdžiai ir maži ropliai.

Kai Žemėje buvo mažiau gyvūnų, ankstyvieji dinozaurai turėjo galimybę pakilti mitybos grandinėje.

Per milijonus metų jie evoliucionavo, kad prisitaikytų prie naujos aplinkos.

Tuo metu, kai jie tapo didesni ir pavojingesni, liūtys baigėsi. Po to daugelį milijonų metų jie buvo pagrindiniai Žemės gyventojai.

Jie išnyko tik nukritus didžiuliam asteroidui (ir ne tik), dėl kurio daugelį metų vyravo šalti orai.

Nepaisant to, dinozaurai neišnyko be pėdsakų – daugelis šiuolaikinių paukščių rūšių yra jų palikuonys.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Mokslotaskas.lt
Mokslotaskas.lt
(43)
(3)
(40)

Komentarai ()