Kaip atrodė neandertaliečių moterų gyvenimas? Štai kas dabar apie tai žinoma ()
Kai išgirstate žodį „neandertaliečiai“ – kas pirmiausia šauna į galvą? Jei tai „urvinio žmogaus“ tipo vyro atvaizdas – nieko nuostabaus. Greitai atlikus vaizdų paiešką, dažniausiai randami rezultatai, kuriuose vaizduojami neandertaliečiai vyrai – bet kaip dėl šios rūšies moterų? Ką žinome apie jas ir kaip jos gyveno?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar palikdavo namus?
Kadangi šios srities tyrimai yra riboti, sunku daug ką sužinoti apie pirmuosius neandertaliečių moterų gyvenimo metus. Tačiau kai kalbama apie brendimą į suaugusiųjų amžių, yra tam tikrų užuominų.
Pavyzdžiui, egzistuoja neandertaliečių mutacija, išlikusi ir kai kuriuose dabartiniuose žmonėse, kuri, kaip manoma, lemia ankstyvesnę pirmųjų menstruacijų pradžią. Tai leidžia manyti, kad neandertaliečių moterims mėnesinės galėjo prasidėti ir jos subręsti (bent jau reprodukcine prasme) galbūt galėdavo anksčiau, nei tai paprastai būdinga dabartiniams žmonėms.
Kai neandertalietės tapdavo vyresnėmis, jos taip pat galėdavo susirasti lytinių partnerių ar draugų. Jei jos susirasdavo partnerį, nedidelis tyrimas rodo, kad neandertalietės galėjo persikelti iš savo bendruomenės į partnerio bendruomenę.
Ieškodami užuominų apie neandertaliečių socialinę organizaciją, mokslininkai išanalizavo palaikų, rastų dviejuose skirtinguose Sibiro urvuose, genomus. Buvo tiriama Y chromosomų, kurios perduodamos iš tėvų, seka – tačiau jie taip pat nagrinėjo motinos paveldimą mitochondrijų DNR.
Jie nustatė, kad mitochondrijų genomo įvairovė yra didesnė nei Y chromosomos DNR – o tai, mokslininkų nuomone, „geriausiai paaiškinama moterų migracija iš vienos bendruomenės į kitą“.
Tačiau komanda pateikė tik 13 individų genetinius duomenis. Norint padaryti tvirtas išvadas, ar neandertaliečių moterys iš tikrųjų iškeliaudavo iš savo pirminių bendruomenių, reikėtų daugiau mėginių.
Skausmingas gimdymas
Nepriklausomai nuo to, kur jos apsigyvendavo, tam tikru metu daugelis neandertaliečių moterų greičiausiai susilaukdavo ir mažo neandertaliečio kūdikio – nors dabar žinome, kad jis galėjo būti ir pusiau Homo sapiens. Net ir dabartiniams žmonėms gimdymo patirtis gali būti gana nevienareikšmiška – tačiau koks buvo gimdymas buvo pas neandertaliečius?
Pasak Kalifornijos universiteto (JAV) ir Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) mokslininkų, tikriausiai toks pats skausmingas ir sudėtingas, kaip ir šiandien. Naudodamiesi kompiuterinės tomografijos skenais, mokslininkai sukūrė virtualią neandertalietės dubens rekonstrukciją, konkrečiai – Tabuno oloje (Izraelis) rastos moters dubens rekonstrukciją.
Rekonstrukcija rodo, kad neandertalietės gimdymo kanalas gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio žmogaus gimdymo kanalo: jis buvo platesnis ir nelenktas. Šis nelenktumas rodo, kad kūdikiai galėjo neapsiversdavo gimdoje (nors ne visi tuo įsitikinę) – bet tai nereiškia, kad gimdymas tais laikais buvo lengvesnis.
Neandertaliečių kūdikiai galėjo turėti šiek tiek didesnes ir ilgesnes galvas, todėl didelė kūdikio galva ir palyginti mažas plotas, kuriuo jis patekdavo į pasaulį, vis tiek kėlė daug problemų.
Laimei, šalia neandertaliečių gimdyvių galėjo būti žmonių, kurie padėdavo visa tai išgyventi. 2019 m. tyrime teigiama, kad neandertaliečiai turėjo sveikatos priežiūros praktikų, o pasak pagrindinės tyrimo autorės dr. Penny Spikins, tai galėjo būti kažkas panašaus į akušeriją.
„Tikėtina, kad jos būtų turėjusios pagalbą gimdant, t. y. vaidmenį, kurį dabar priskiriame akušerėms, – teigia P. Spikins. – Be pagalbos neandertaliečiai tikriausiai nebūtų galėję išgyventi, dėl didelio motinų ir kūdikių mirčių skaičiaus“
Medžioja visi
Koks buvo moterų vaidmuo ne tik gimdant naują neandertaliečių kartą, bet ir jų bendruomenėse? Nors sunku pasakyti tiksliai, įrodymai rodo, kad jis galėjo ne taip jau smarkiai skirtis nuo vyriškosios lyties atstovų.
Neandertaliečių vyrų ir moterų fosilijose rasta kaulų traumų, liudijančių medžioklę – o taip pat dantų nusidėvėjimo požymių, rodančių, kad abi lytys dalyvavo veikloje, kurioje dantys buvo naudojami kaip papildoma ranka – pavyzdžiui, apdirbant odą.
Pasak antropologijos docentės Caros Ocobock, tai tikriausiai nepasikeitė motinystės atžvilgiu. „Neturime pagrindo manyti, kad priešistorinės moterys būdamos nėščios, maitindamos krūtimi ar nešiodamos vaikus atsisakydavo medžioklės, – teigia C. Ocobock, – Taip pat nematome jokių požymių, kad gilioje praeityje egzistavo griežtas lytinis darbo pasidalijimas. Medžiojo visi, ne tik vyrai.“
Parengta pagal „IFL Science“.
