Šalia Lietuvos surado neįprastą viduramžių dirbinį (Foto) ()
Pietryčių Lenkijoje aptiktas viduramžių piligrimo ženklelis su pavaizduotu bazilisku – mitologine būtybe, panašia į drakoną. Tokie radiniai yra reti ir gali padėti archeologams nustatyti krikščionių piligrimų prieš šimtus metų nueitus kelius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepriklausomas archeologas Tomaszas Murzyńskis, dirbantis Lenkijos Vroclavo mieste, sako, kad vienas asmuo metalo detektoriumi ženklelį rado sausį Wólka Nieliska kaime, maždaug už 210 km į pietryčius nuo Varšuvos. Radėjas jį atidavė Murzynskiui.
Pagal Lenkijos įstatymus tokie istoriniai radiniai priklauso valstybei, todėl T. Murzyńskis perdavė artefaktą netoliese esančio Liublino miesto vaivadijos istorinių paminklų kuratoriui, kuris neseniai paskelbė jo aprašymą ir nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“.
„Facebook“ pranešime rašoma, kad ženkliukas pagamintas iš švino, legiruoto alavu. Jis yra apskritas, maždaug milimetro storio ir šiek tiek daugiau nei 2,8 centimetro skersmens. Bazilisko simbolis, kuris atrodo kaip drakonas su sparnais vietoj priekinių kojų, yra „iškirptas“ iš aplinkinio apskritimo ir gausiai dekoruotas.
Viduramžių krikščionių piligrimai dažnai nešiojo tokius ženklelius, kad parodytų, jog lankėsi ar keliauja į tam tikrą šventą vietą – ir buvo manoma, kad tokie ženkleliai apsaugo juos nešiojantįjį nuo ligų, nelaimingų atsitikimų ir nusikaltimų kelionės metu, sakoma pranešime.
Ženkleliai taip pat buvo būdas piligrimams išsiskirti – todėl kai kurie piligrimai ant savo drabužių segėdavo net po kelis ženklelius.
Piligrimo ženklelis
„Facebook“ pranešime pažymima, kad keli viduramžių piligrimų ženkleliai buvo rasti kitose Lenkijos vietose – įskaitant šešis , saugomus Stargardo mieste – ir kad dabar Vakarų Europos muziejuose saugomos didelės tokių ženklelių kolekcijos.
Piligrimų ženkleliuose paprastai vaizduojamos įvairios formos – pavyzdžiui spiralės, kvadratai, kryžiai ar skydai – tačiau kai kuriuose iš jų taip pat vaizduojami tam tikri šventieji, riteriai ir gyvūnai.
Vienas iš seniausių – datuojamas XI a. – visoje Europoje rastų ženklelis yra moliusko formos ir nurodo, kad jį nešiojęs asmuo keliavo Camino de Santiago („Šventojo Jokūbo keliu“) į Santjago de Kompostelą šiaurės vakarų Ispanijoje. Kriauklė ir šiandien yra šio regiono simbolis.
Populiarūs buvo ir piligrimų ženkliukai su Tomo Beketo atvaizdu, reiškiančiu piligriminę kelionę į Kenterberio katedrą pietų Anglijoje, kur 1170 m. Henriko II riteriai jį nužudė.
Tačiau tai pirmasis viduramžių piligrimų ženklelis, ant kurio pavaizduotas baziliskas – ir nors nežinoma, ką jis gali reikšti, lenkų interneto svetainėje Historia do Rzeczy (liet. „Istorija iki galo“) pastebėtas jo panašumas į mitologinę būtybę, vadinamą Zilantu, kuris yra oficialus Rusijos miesto Kazanės, esančio už daugiau nei 1770 km į šiaurės rytus nuo ženklelio radimo vietos, simbolis.
Didžiąją viduramžių dalį Kazanę valdė Kazanės chanatas – islamiška totorių valstybė, kurioje buvo draudžiama meniškai vaizduoti žmones ar gyvūnus. Nors manoma, kad Zilantas kilo iš totorių mitologinės būtybės Yilan, kas reiškia „gyvatę“ – jis kaip miesto simbolis atsirado tik po to, kai 1550 m. dėl krikščionių rusų užkariautojų totorių režimas krito, rašo „Live Science“.
