Žemės trauka suformavo Mėnulio paviršių (0)
Žemė galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant Mėnulio paviršių, rodo JAV mokslininkų atliktas tyrimas. Jų teigimu, labai seniai Žemės gravitacinė trauka deformavo Mėnulį, dėl to jis ties pusiauju „išsipūtęs“. Be to, tai paaiškina, kodėl tolimoji jo pusė net ir dabar yra iškilesnė nei artimoji, rašoma žurnale „Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tolimoji Mėnulio pusė daugeliu požiūriu išlieka paslaptimi. Nors ji padengta daugybe kraterių, ten yra vos keletas vulkaninių lygumų, kurios būdingos artimajai Mėnulio pusei. Be to, ji žymiai aukštesnė, vietomis – net keliais kilometrais.
Maždaug prieš 4 mlrd. metų, netrukus po to, kai Mėnulis susiformavo, bet dar prieš tai, kai jis sukietėjo iki šerdies, jo pluta plūduriavo ant magmos jūros. Būtent tuo metu Žemė traukė plūduriuojančią plutą ir ją deformavo – panašiai, kaip dabar Mėnulis traukia Žemės vandenynus, sukeldamas potvynius ir atoslūgius.
Dėl šio potvynių ir atoslūgių sukelto Mėnulio formos iškraipymo, ties ašigaliais, kur apkrova buvo didžiausia, pluta ištirpo ir suplonėjo, o pluta aplink pusiaują išliko storesnė, teigia mokslininkai.
Tyrimui vadovavęs Ianas Garrick-Bethellas iš Kalifornijos universiteto, įsitikinęs, kad potvynių ir atoslūgių procesai gali paaiškinti 25–40 proc. Mėnulio topografijos. Tačiau nors to įrodymų galima rasti aukštesnėse tolimosios pusės vietose, artimojoje pusėje juos sunaikino vulkaniniai procesai.
„Nuo „Apollo“ misijų laikų žmonės žinojo, kad tolimojoje Mėnulio pusėje paviršius yra žymiai aukštesnis, nei bet kurioje kitoje jo vietoje. Mūsų tyrimas yra pirmasis bandymas kiekybiškai įvertinti tolimosios pusės struktūrą ir formą, o tai darydami mes sugebėjome parodyti, kad šioje topografijoje ryškūs potvynių ir atoslūgių proceso ženklai“, – teigė I. Garrick-Bethellas.
„Galima įsivaizduoti, kad ta Mėnulio dalis, kuri atsukta į Žemę, bus traukiama jos link, o tolimoji pusė tols nuo Žemės. Šio proceso metu ašigaliai išsitemps ir įkais. Apkrovų dydis uolienoms ašigaliuose bus didesnis, taigi ten bus daugiau karščio, o pluta bus plonesnė“, – aiškino mokslininkas.
Tokie procesai veikia ir kitose Saulės sistemos vietose. Mėnulio gravitacinė trauka sukelia potvynius ir atoslūgius Žemėje, manoma, kad tokie patys procesai vyksta ir Jupiterio palydove Europoje bei didžiausiame Saturno palydove Titane.
