Paulius Garbaravičius. Naujųjų laikų staigmena – E621 (66)
Ar bandėte kada nors skaičiuoti ant maisto produktų etiketės surašytus priedus žymimus raide E ir keletu skaičių? Kartais tai tampa tikra atrakcija - kuris gi suvalgė daugiausia E. Po tokio užsiėmimo kartais kyla noras pasidomėti, ką tie E reiškia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir tik labai retam lieka laiko tai padaryti. Tačiau turbūt dauguma pastaruoju metu dažnai girdi E621. Ar to pasiklausius Jums jau aišku, kas tai yra ir kokia šio E nauda ar žala? Jei ne, prašom porciją informacijos.
Kas gi tas E621?
Kitaip žinomas kaip mononatrio glutamatas, natrio glutamatas arba MSG - kvapo ir skonio stipriklis. Šis papildas sukurtas dar 1909 metais japonų kompanijos „Ajinomoto”. Ši įmonė mūsų laikais užima trečdalį pasaulinės mononatrio glutamato rinkos. Chemijos požiūriu, E621 yra natrio druska, natūrali amino rūgštis, baltymų sudėtinė dalis. Didelėmis koncentracijomis glutamatų yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse. Šis maisto priedas plačiai naudojamas Kinijoje, todėl kartais vadinamas kinine druska. E621 seno maisto skonį ir išvaizdą padaro tokią, tarsi jis būtų šviežias, neseniai pagamintas. Žinant, kad Kinijoje maisto kultūra nėra itin sterili, galima suprasti, kodėl ten žmonės tiek vartoja natrio glutamato.
Kaip jis veikia?
Mononatrio glutamatas patekęs su maistu į organizmą ir absorbuotas į kraują su juo patenka į smegenis. Smegenyse ši medžiaga sustiprina alkio ir skonio pojūčius. Taip pat sustiprinama ir signalai iš liežuvio skonio receptorių, dėl ko maistas pasidaro nepaprastai skanus, net jei jis pagamintas iš maisto atliekomis galimų vadinti produktų. Sustiprinęs skonines produkto savybes, E621 taip pat priduoda naują skonio rūšį - „umami”. Šis skonis laikomas penktuoju skoniu tarp saldumo, aštrumo, rūgštumo ir sūrumo. Veikiant ilgesnį laiką, smegenų centrai, atsakingi už sotumo jausmą, apnuodijami ir nustoja veikti. Tiesa, šios funkcijos atsistato nustojus vartoti natrio glutamatą.
„Umami” - skonis, kuris nėra išreikštas nei vienoje Europietiškoje virtuvėje, tačiau Tolimuosiuose Rytuose jis jau seniai naudojamas patiekaluose. Japonų mokslininkas Kikunae Ikeda dar 1908 metais nustatė, kad šį skonį suteikia glutamo rūgštis (E620) ir jos druskos. Ši rūgštis ir jos druskos žymimos raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Dažniausiai maisto pramonėje naudojama E621, tačiau ir likę kitos medžiagos nuo E620 iki E633 yra skonio ir kvapo stiprikliai. Būtent todėl, vien natrio glutamato paranoiškai bijoti nereikėtų.
Moksliniai tyrimai skelbia…
Mokslininkai vis labiau gilinasi į įvairias sritis. Žinoma, žmogui aktualiausia tai, kas labiausiai susiję su jo paties asmenybe, todėl tirti maistą - itin aktualu. Nustatyti du pagrindiniai poveikiai žmogui - smegenų ir regos pakenkimai. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje amerikiečių neurofiziologas John Olney bandymais su žiurkėmis įrodė, kad natrio glutamatas gali negrįžtamai pakenkti kai kurias smegenų funkcijas.
Kitas JAV neurochirurgas dr. Russel Blaylock, kuris tiria vėžinius susirgimus teigia, kad glutamato vartojimas gali sukelti smegenų vėžį. Tyrimų metu buvo pastebėtas labai įdomus reiškinys. Veikiant žiurkes natrio glutamatu, jų smegenų centrai atsakingi už sotumą tiesiog sudegė, tapo neveiksnūs. Tyrimų metu nustatyta, kad pavartojus E621 gali būti jaučiami galvos skausmai, širdies ritmo pokyčiai, raumenų silpnumas. Be to, šis priedas gali sukelti alergiją. Jis ypač kenksmingas mažiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms, nes gali sukelti mažaūgystę tiek vaikams, tiek dar negimusiems kūdikiams.
Verslas laimi
Kova dėl E621 - tai kova tarp vis sąmoningai ir nesąmoningai didėjančios žaliųjų ir pasaulio piliečių masės bei chemijos pramonės, gaminančios šį produktą. Dar vienas žaidėjas, mušantis į vienus vartus su chemijos pramone - maisto pramonė. Šių dviejų jėgų tandemas reiškia milijonų tonų natrio glutamato realizavimą ir dar daugiau tonų prasčiausios kokybės maisto produktų pardavimą. Net ir atlikti tyrimai, rodantys, kad ši medžiaga kenkia smegenims ir regai, nesudaro sąlygų apriboti glutamatų realizavimą, nes dauguma produktų „pagardinti” šiuo elementu ir toks draudimas suduotų skaudų smūgį minėtąjai chemijos pramonei.
Reikia pripažinti, kad ne viskas atrodo taip baisiai. Štai dar 1987 metais jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas, kurį sudarė JTO maisto ir agrokultūros organizacija bei WHO, natrio glutamatą priskyrė saugiausių maisto priedų kategorijai. 1991 metais tą patį padarė ir Europos Sąjungos maisto produktų mokslo komitetas.
Skonio ir aromato stipriklių, tokių kaip E621, yra ir natūralioje aplinkoje. Žmogaus organizmas tiek į natūralų, tiek į susintetintą natrio glutamatą reaguoja visiškai taip pat. Šios medžiagos ypač dideli kiekiai yra pomidoruose, graikiniuose riešutuose ir parmezano sūryje. Yra teigiančių, kad ir pats žmogaus kūnas per parą pasigamina keliasdešimt gramų mononatrio glutamato. E621 gaminamas iš fermentuotų cukrinių runkelių, kukuruzų ar cukranendrių. Gamybos procese taip pat naudojamos cheminės priemonės. Tačiau reikia pažymėti, kad net ekologiško cukraus gamyboje taip pat naudojamos tokios priemonės, kaip natrio karbohidratas, natrio hidroksidas ar sieros rūgštis. Šios medžiagos naudojamos trąšų, maisto, metalo, naftos ir kitose pramonės šakose.
Problema yra ne tai, kad mes vartojame skonio ir kvapo stipriklius, bet tai, kad nežinome, kiek realiai jų suvartojame per parą. Todėl net ir nustatomos ribinės paros normos nebūtinai būna neperžengiamos. O nežinant, ko ir kiek įdedame į savo organizmą, negalime tiksliai prognozuoti ir viso to poveikio ateityje.
