Vasarą koncentracija yra 2–5 kartus didesnė nei žiemą. 99 proc. automobilių slypi rimtas nematomas pavojus ()
Vykdami į kelionę automobiliu galbūt nesusimąstome apie nelaimingo atsitikimo tikimybę ar kitus pavojus – o ypač apie potencialiai pavojingas medžiagas, kurių mokslininkai aptiko 99 proc. nuo 2015 m. JAV pagamintų transporto priemonių salonų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios medžiagos naudojamos, kad atitiktų priešgaisrinius standartus, tačiau pasak naująjį tyrimą atlikusios JAV ir Kanados tyrėjų komandos, jos gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Dabar mokslininkai prašo iš naujo apsvarstyti šių medžiagų įtraukimą į automobilių salonų gamybą, rašo „Science Alert“.
„Mūsų tyrimas parodė, kad iš interjero medžiagų į automobilių salono orą patenka kenksmingos cheminės medžiagos, – sako Djuko universiteto aplinkosaugos mokslininkė Rebecca Hoehn. – Turint omenyje, kad vidutinis vairuotojas kasdien automobilyje praleidžia apie valandą, tai yra didelė visuomenės sveikatos problema.“
Tyrėjai 99 procentuose iš 101 ištirto automobilio ore rado tris(1-chlorizopropil)fosfato arba TCIPP. Šis antipirenas taip pat naudojamas balduose ir tekstilės gaminiuose ir šiuo metu tiriamas dėl galimų jo sąsajų su vėžiu.
Daugumoje transporto priemonių taip pat rasta tris(1,3-dichlor-2-propil)fosfato (TDCIPP) ir tris(2-chloretil)fosfato (TCEP). Tyrimai parodė, kad šios medžiagos gali sukelti vėžį, taip pat kitus neurologinės ir reprodukcinės sistemos pažeidimus.
Atrodo, kad šiltuoju metų laiku iš automobilių sėdynių ir kitų detalių išsiskiria daugiau šių potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų. Pasak tyrėjų, vasarą jų koncentracija buvo 2–5 kartus didesnė nei žiemą.
„Tai ypač turėtų neraminti vairuotojus, kurie ilgiau važiuoja į darbą, taip pat kurie turi vaikus keleivius, kurie įkvepia daugiau oro nei suaugusieji“, – sako R. Hoehn.
Kalbant apie tai, kiek pavojinga šių cheminių medžiagų koncentracija ore, atsakymas paprastas – kol kas nežinome. Tačiau, atsižvelgiant į su šių medžiagų sauga susijusius klausimus, greičiausiai geriausia būtų, jei jų iš viso nebūtų.
Tarptautinės ugniagesių gelbėtojų asociacijos sveikatos ir saugos specialistas Patrickas Morrisonas teigia, kad dėl šių antipirenų ugnis iš tikrųjų tampa dūmingesnė ir toksiškesnė, o saugos taisyklės, kuriomis jos grindžiamos – nes pirmą kartą buvo įvestos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje – turėtų būti kuo greičiau atnaujintos.
Be to, tai nebe pirmas tyrimas, kuris pastebi grėsmę, kylančią iš cheminių medžiagų, su kuriomis susiduriame kiekvieną kartą, kai sėdime automobilyje.
„Pirmiausia reikia sumažinti į automobilius dedamų antipirenų kiekį, – sako JAV Žaliosios mokslo politikos instituto aplinkos chemijos specialistė Lydia Jahl. – Važiuojant į darbą neturėtų didėti vėžio rizika, o vaikai pakeliui į mokyklą neturėtų kvėpuoti cheminėmis medžiagomis, kurios gali pakenkti jų smegenims.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Science & Technology“.
