„Esi tai, ką valgai.“ Ištirtas žarnyno bakterijų ir Alzheimerio ligos ryšys ()
Skambi frazė „esi tai, ką valgai“ figūravo beveik šimtmečiu anksčiau, nei Aloisas Alzheimeris pasiekė proveržį identifikuodamas smegenų ligas, tačiau dabar jau yra pakankamai įrodymų, kad mityba, kaip ir amžius, turi įtakos smegenims.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau tyrimų rodo, kad Alzheimerio liga susijusi su nesveiku žarnynu, o Australijos mokslininkai tikisi žengti dar vieną žingsnį į priekį ir ištirti, kaip kenksmingos žarnyno bakterijos pasiekia smegenis ir lemia demenciją.
Pietų Australijos universiteto nanobiologas dr. Ibrahim Javed teigia, kad mažyčiai metabolitai, kuriuos išskiria žarnyne esančios blogosios bakterijos, gali patekti į smegenis ir sukelti uždegimą bei Alzheimerio ligą, nuo kurios vaistų nėra.
Jaunesniems žmonėms tai mažiau tikėtina, nes jų kraujo-smegenų barjeras yra daug tvirtesnis. Vis dėlto, su amžiumi jis silpnėja, todėl kenksmingos medžiagos gali pažeisti neuronus. Senstanti žarnyno mikrobiota taip pat praranda gebėjimą kovoti su ligomis.
Dr. Javed teigia, kad išsiaiškinus, kaip blogųjų bakterijų išskiriami metabolitai pažeidžia neuronus ir sukūrus naujus vaistus jiems blokuoti, turėtų būti įmanoma sulėtinti arba bent sustabdyti Alzheimerio ligos progresavimą.
Antrasis trejus metus truksiančio tyrimo projekto tikslas - ištirti, kaip probiotikai ir maisto papildai, kuriuose yra gerųjų bakterijų, gali išstumti blogąsias bakterijas ir sustabdyti metabolitų išsiskyrimą iš žarnyno į smegenis. Toks sprendimas buvo priimtas po kelių tarptautinių klinikinių tyrimų, kurie parodė, jog probiotikai gerina žmonių, sergančių ūminiu ir lėtiniu COVID-19, virškinimo ir kognityvinius sutrikimus.
Pietų Australijos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad kenksmingos žarnyno bakterijos gali sukelti ankstyvąją demenciją ir pagreitinti demencijos progresavimą pacientams, kurie jau kovoja su šia neurodegeneracine liga.
Netinkama mityba yra vienas iš keleto veiksnių, kurie kenkia žarnyno bakterijoms ir didina tikimybę susirgti demencija. Senėjimas, fizinio aktyvumo stoka, pesticidų poveikis ir genetika taip pat turi įtakos, nors pastarieji veiksniai lemia labai nedidelį susirgimų skaičių. Pasak dr. Javed, dažniausiai demencijos galima išvengti.
Dauguma bakterijų rūšių yra nekenksmingos - daugelis jų netgi gyvybiškai mums būtinos, tačiau blogosios bakterijos suformuoja bioplėveles, kurios sukelia virškinamojo trakto infekcijas, lėtines ligas, žarnyno vėžį bei smegenų ligas.
Tarptautinės Alzheimerio ligos organizacijos duomenimis, Alzheimerio liga serga iki 55 mln. žmonių visame pasaulyje, o senėjant visuomenei šis skaičius kas 20 metų turėtų padvigubėti.
Ankstyvoji demencija, pasireiškianti iki 65 metų amžiaus, vis dažniau pasitaiko tarp visų pasaulio gyventojų, o jos atsiradimą lemia modifikuojami veiksniai: netinkama mityba, sėslus gyvenimo būdas, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, socializacijos trūkumas, pesticidų poveikis ir oro tarša.
Autorė: Justina Alčauskaitė
Parengta pagal: https://neurosciencenews.com/gut-bacterias-alzheimers-26145/