„Perkelti Saulę.“ Kas būtų, jei Žemė taptų Saulės sistemos centru (Video) ()
Senovėje žmonės tikėjo, kad mūsų planeta yra visko, kas mus supa, centras, ir, laimei, jie klydo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau seniai žinoma, kad Žemė nėra nei Visatos, nei net Saulės sistemos centras. Tačiau kas būtų, jei mūsų planeta staiga atsidurtų Saulės vietoje ir aplink ją pradėtų suktis kitos planetos. Apie tai rašo „WhatIf“.
Prieš tūkstantį metų žmonės tikėjo, kad Žemė yra Visatos centras. Tokią išvadą žmonės padarė stebėdami naktinį dangų, kur atrodė, kad aplink mūsų planetą sukasi Saulė, Mėnulis ir kitos žvaigždės.
Vėliau tokia idėja bus pavadinta geocentriniu Saulės sistemos modeliu, kuriame Žemė yra visa ko centras. Tokį modelį žmonės naudojo maždaug nuo 550 m. pr. m. e. iki XVII a.
Laimei, pažangesnės mokslo priemonės ir sukauptos žinios leido žmonėms geriau suprasti šią problemą. Geocentrinis modelis buvo pakeistas heliocentriniu modeliu, pagal kurį Saulės sistemos centre yra Saulė.
Bet kas, jei Žemė tikrai taptų Saulės sistemos centru? Tokiu atveju, pasak mokslininkų, turėtume pamiršti daug ką žinome apie kosmosą.
Žemė būtų visko centre. Ją suptų kitų dangaus kūnų orbitos. Šalia mūsų dar būtų Mėnulis, tada Saulė, Venera, Merkurijus, Marsas ir likusios Saulės sistemos planetos.
Jei šioje formulėje bus išsaugoti buvę gravitacijos dėsniai, tai Žemės ir Saulės matmenys turėtų smarkiai pasikeisti.
Žemė turėtų tapti didesnė už Saulę, o mūsų žvaigždės dydis turėtų gerokai sumažėti. Pavyzdžiui, didžiausia Saulės sistemos planeta yra Jupiteris, kurio masė yra tik 0,1 % Saulės masės. Tuo pačiu metu Jupiteris yra 300 kartų masyvesnis už Žemę.
Mažesnė Saulė negalės ilgai palaikyti branduolinės sintezės. Todėl Saulės sistemoje bus daug mažiau saulės šviesos. Tokie pokyčiai turės tiesioginės įtakos Žemės klimatui ir populiacijai. Vidutinė temperatūra mūsų planetoje smarkiai kris ir toliau kris, kol Žemė pavirs į vieną milžinišką sniego gniūžtę.
Kitos planetos nebesisuks elipsinėmis orbitomis. Besisukant aplink Žemę, jų orbitos taptų itin keistomis. Likusios planetos aplink mus suktųsi skirtingu greičiu, o Mėnulio orbita keistųsi kas mėnesį.
Viena didžiausių keistenybių būtų ta, kad žvaigždės naktiniame Žemės danguje kartais atrodytų judančios priešinga kryptimi. Planetos ne tik suksis aplink Žemę, bet ir seks savo mini orbitas, kurios vadinamos epiciklais.
Vienintelis dalykas, kuris Žemėje išliktų toks pat, būtų metų laikai, bet ne dėl Žemės ašies. Vietoj to, Saulė, sukdamasi aplink Žemę, judėtų aukštyn ir žemyn dangaus pusiauju. Todėl vienu metu ji šildytų Šiaurės pusrutulį, o kitu – pietinį.
