Planetoje užfiksuota 600 km ilgio struktūra (Foto) ()
„Mars Express“ aparatas nufotografavo regioną, esantį šalia vieno didžiausių Raudonosios planetos ugnikalnių šlaito.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naują Marso paviršiaus nuotrauką padarė Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Mars Express“. Nuotraukoje matyti tamsus, nelygus randas, kertantis paviršių milžiniško ugnikalnio papėdėje, rašo ESA.
Marso randas žinomas kaip Aganippe Fossa – tai apie 600 km ilgio geologinė struktūra. Žemėje tokios struktūros vadinamos grabenais – tai žemės plutos įsprūdis, iš abiejų pusių apsuptas stačių uolų.
The @esa's Mars Express captured an image of Aganippe Fossa, a 600-km-long graben near the Arsia Mons volcano on Mars. This feature, formed by crustal stretching due to magma, showcases two terrains: hummocky and lobate. The area includes zebra-like dust patterns and signs of… pic.twitter.com/WPqKcKfw98
— Erika (@ExploreCosmos_) July 4, 2024
|
Aganippe Fossa kerta apatinį vieno didžiausių Marso ugnikalnių – Arsijos kalno (Arsia Mons) – šlaitą. „Mars Express“ aparatas reguliariai stebi šį regioną, kuriame yra keli milžiniški Marso ugnikalniai. Tarp jų yra Olimpo kalnas, kuris, kaip žinoma, yra aukščiausias Saulės sistemos ugnikalnis.
Wider view of Aganippe Fossa, ‘scar’ on the Mars, deeper than Grand Canyon.
— Space Chronicles (@Freed_Electron) July 5, 2024
Image Credit:⁰NASA/MGS/MOLA Science Team pic.twitter.com/GZChbbPcu6
Arsijos kalno skersmuo yra 435 km, jis iškilęs 9 km virš jį supančių lygumų. Pavyzdžiui, aukščiausias neveikiantis ugnikalnis Žemėje Ochos del Saladas, esantis Argentinos ir Čilės pasienyje, yra mažesnis nei 7 km.
Mokslininkai vis dar iki galo nesupranta, kada ir kaip susiformavo Aganippe Fossa, tačiau gana tikėtina, kad forma susiformavo kolosalaus ugnikalnio išsiveržimo metu.
„Mars Express“ įrenginys skrieja aplink Marsą nuo 2003 m. Jis fotografuoja Raudonosios planetos paviršių, kad būtų galima nustatyti mineralus, nustatyti atmosferos sudėtį ir ištirti planetos plutą.